Čia prezidentas susidūrė su realybe, kad valdžios galios centras yra susikoncentravęs Seime, todėl per rinkiminę kampaniją žadėjęs keisti kai kuriuos ministrus G. Nausėda privalėjo nusileisti arba eiti į kompromisus.

„Derybos buvo užkulisinės. Tas rezultatas yra turbūt su tokiu dideliu rezervu, pasitikėjimo kreditu ministrams. Matome, kad galbūt prezidento aštraus žodžio nebuvimas turi pasekmes dabar, kai mes matome, kad prezidentui tenka kalbėti apie nepasitikėjimą vienu konkrečiu ministru“, – sakė politologė Rima Urbonaitė.

Išskirtinis dėmesys kaimynėms

Prezidentas G. Nausėda, rinkdamasis užsienio vizitų kryptis, pirmąja stotele pasirinko Lenkiją. Politologai šią kaimyninę šalį vadina vartais į Vakarus, tačiau politologas Linas Kojala sako, kad demonstruoti didelį dėmesį ir pagarbą lenkams reikia ne tik dėl to.

„Kalbame apie infrastruktūros projektus „Rail Baltica“, energetiką, saugumo aspektus. Tai yra natūralus pasirinkimas. Lygiai taip pat – kaip ir santykių su kaimyninėmis šalimis užmezgimas – Latvija, Estija. Tai yra tos šalys, kurioms mums reikšmingos ir Europos Vadovų Taryboje.

Manau, kad pirmieji žingsniai buvo tokie, kokių buvo galima tikėtis, ir jie yra natūralūs“, – kalbėjo L. Kojala.

Politologai pripažįsta, kad esminių klaidų užsienio politikoje prezidentas G. Nausėda išvengė. Kiek suklusti vertė prezidento noras atnaujinti dialogą su Baltarusija.

„Dialogas bus mezgamas neperžengiant Lietuvos „raudonųjų linijų“. O tos „raudonosios linijos“ yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės“, – sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Anot L. Kojalos, besikeičiančią G. Nausėdos retoriką lėmė tarptautinis kontekstas – į Minską pokalbių vyko aukšti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos pareigūnai.

Daugiausiai klausimų sukėlė dukros lankymas

Daugiausiai klausimų visuomenei kilo dėl G. Nausėdos vizito į Japoniją. Tuomet, grįždamas atgal, G. Nausėda su žmona užsuko į Pietų Korėją su gimtadieniu pasveikinti dukros, tačiau ši detalė oficialiai buvo nutylėta. Ją atskleidė žurnalistai.

Vizitas vyko tuomet, kai Alytuje buvo gesinamas gaisras.

„Visi puikiai suprantame, kad prezidentas yra ne tas asmuo, kuris lėks į Alytų, ir su kibiriuku gesins tą gaisrą, bet žmonės nori matyti politikus, kurie eina dėl jų per ugnį ir vandenį ir yra empatiški. Ne be reikalo kitose šalyse mes matome vadovus, kurie yra čia pat, šalia, tragedijos vietose. Jų buvimas savaime kartais duoda užtikrintumą, kad galbūt situacija valdoma“, – sakė R. Urbonaitė.

Triukšmą sukėlė lėšų rezidencijos remontui poreikis

Plačiai aptarinėtas ir G. Nausėdos sprendimas dėl persikėlimo į rezidenciją Turniškėse. Ten G. Nausėda su žmona keltis sutiko, tačiau turėjo papildomų sąlygų.

„Paskutiniai atnaujinimo darbai yra atlikti, nežinau kokiais 1993 ar 1995 metais, ir alsuoja tuo buvusiu laiku. Ta istorija ten tartum sustingo“, – sakė G. Nausėda.

Tiesa yra kitokia. Anksčiau rezidencijoje gyveno kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji per dešimtmetį prezidentavimo savo laikinus namus remontavo du kartus.

Prezidentas G. Nausėda iš biudžeto rezidencijos atnaujinimui paprašė skirti beveik 400 tūkst. eurų. Politologai mano, kad žmonės to geriau nebūtų girdėję.

„Tai šiek tiek keistai atrodo. Galėtų atsisakyti, ir viešai pasakyti, kad „suprasdamas esamą valstybės finansinę situaciją, atsisakau to remonto, nukeliu tai vėlesniems laikams“ (…) Galbūt ir reikėtų tos rezidencijos remonto, bet dabar būtų galima atidėti“, – sakė politologas Vytautas Dumbliauskas.

Didžiausias iššūkis kilo metams baigiantis

Vis gi su didžiausiu iššūkiu prezidentas susidūrė baigiantis metams. Dėl pasipylusių skandalų G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą susisiekimo ministru J. Narkevičiumi. Tačiau tuo viskas ir baigėsi.

Ministras pareiškė, kad jo darbdavys yra premjeras, o jis jam palikti posto dar neliepė. Vis tik politologai mano, kad ši istorija ilgainiui gali kenkti ne G. Nausėdai, o skaudų smūgį per rinkimus suduoti valdantiesiems.

„Jeigu prezidentą visada ignoruosi, artėjantys rinkimai gali būti nebe tokie linksmi. Jie gali sau tokiu būdu „prisišaudyti į kojas“ ir, jeigu prezidentas prieš rinkimus, kad ir nelabai tiesiogiai, bet pasakys, ką jis mano apie vieną arba kitą politinę jėgą, šiek tiek tai gali paveikti ir rinkimų rezultatus“, – sakė R. Urbonaitė.

Dar kartą atidėlioti sprendimų dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus atleidimo prezidentas nebesirengia. Jis tikisi, kad ministras trauksis po koalicijos tarybos posėdžio šaukiamo sausio 14 d.

Jei ne, tuomet G. Nausėda neatmeta, kad gali susvyruoti ir paties S. Skvernelio kėdė.