Mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją istorija
Mergaitės įvaikinimo istorija į viešumą iškilo paskutinėmis 2018-ųjų dienomis, tad Naujieji prasidėjo visą Lietuvą sukausčiusi įvaikinimo istorija, į kurią kišosi ir Seimo nariai.
Į viešumą iškilus informacijai apie į Naująją Zelandiją įvaikinamą mergaitę, atsirado ir keli jos broliai, kurie tikino, kad neprieštarauja tarptautiniam mergaitės įvaikinimui, tačiau nenori, kad sesuo būtų išvežta taip toli, net į Naująją Zelandiją.
Iš pradžių broliai teigė, kad neturi galimybių patys užauginti savo seserį, tačiau vėliau vienas iš jų persigalvojo ir dėl galimybės globoti iš Anglijos grįžo į Lietuvą.
Mergaitė turi dar septynis brolius ir seseris. Viena sesuo auga kartu su ja globos namuose, tačiau dar metų pradžioje tapo pilnemate, kita įvaikinta lietuvių šeimoje.
Iš penkių brolių tik trys laisvėje – kiti du atlieka laisvės atėmimo bausmes. Trys broliai pasirinko emigracija – vienas gyvena Norvegijoje, kiti du – Didžiojoje Britanijoje.
Į globos namus mergaitė pateko būdama ketverių. Brolis, kuris dabar siekia mergaitės globos, DELFI teigė, kad vaikų motina neteko dėl polinkio į alkoholį. Devynmetė – jauniausia aštuonių vaikų motinos dukra.
Visą Lietuvą sukausčiusi istorija baigėsi tik po kelių mėnesių, kai teismas leido piliečiams iš Naujosios Zelandijos priimti į savo šeimą naują narę.
Nors Naująją Zelandiją ir Lietuvą skiria daugiau kaip 17 tūkst. kilometrų, prieš septynerius metus įtėviais tapti nusprendusi pora atstumo neišsigando.
O kodėl jie nusprendė įsivaikinti ne Naujosios Zelandijos, o Lietuvos piliečius? „Įvaikinimo procesas Naujojoje Zelandijoje yra labai sunkus ir sudėtingas. Ten visiškai kitokia sistema. O ir biologiniai tėvai ne tik dalyvauja procese, bet ir vėliau nuolat lankosi namuose ir panašiai. Įvaikinimo procesas visiškai kitoks, – pasakojo Nigelas. – Dėl sudėtingo proceso ir nusprendėme pasidomėti tarptautiniu įvaikinimu.“ Ieškodami tarptautinių galimybių įsivaikinti vaikus, Naujosios Zelandijos piliečiai atrado tinklapį, kuriame siūloma įsivaikinti iš Filipinų, Indijos, Tailando ir Lietuvos. Jie tikino, kad susipažinę su šalimis ilgai nesvarstė ir nusprendė kreiptis į Lietuvą.
Biologinių vaikų pora nesusilaukė, nors santuokoje gyvena jau 23-ejus metus. Turėti savo vaikų jie tiesiog negalėjo, todėl seniai svarstė apie galimybę įsivaikinti. Iš pradžių du berniukus į šeimą priėmusi pora nusprendė, kad jų šeimai iki pilnatvės trūksta ir dukros. „Norėjome pasidalinti meile, norime duoti“, – apie priežastį, kodėl nusprendė įsivaikinti dar vieną vaiką, kalbėjo pora.
Teisėjų korupcijos byla
Vasarį visuomenei buvo pristatytas rezonansinis tyrimas, atliktos kratos, suimta daugybė įtariamųjų. Kovo pradžioje sulaikytų žmonių skaičius padidėjo net iki 45 žmonių. Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Vasario pabaigoje A. Valantinas sakė, kad bus įvertinti visi įtarimai. „Mes pasiryžę ir pasiruošę kalbėtis, esam sutarę su STT korupcijos prevencijos grupe, tiek su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, mes tikrai sėsim prie apskrito stalo ir bandysim identifikuoti tas vietas, kurios galbūt leidžia maksimaliai įvykę, kas įvyko šiandien. Prie kiekvieno teisėjo mes pareigūno nepastatysim, supraskit visi, labai aiškiai tą sakau“, – teigė A. Valantinas.
Vasarį buvo skelbta, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse. Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
Vaikų mušimo skandalas Kručinskienei nutiesė kelią į politiką
Kaunietė Eglė Kručinskienė neseniai pranešė, kad bandys pakliūti į Seimą, tačiau jos pavardė Lietuvai tapo žinoma ne dėl politinių pasiekimų. Moters pavardė pirmą kartą viešai nuskambėjo 2018-ųjų pabaigoje, o buvo aptarinėjama kone iki šiol.
Moteris buvo kaltinama mušusi savo mažamečius vaikus, šie iš jos buvo paimti, tačiau vėliau, kilus skandalui, į kurį kišosi ir Seimo nariai, vaikai buvo atiduoti.
Į politiką pasukusi E. Kručinskienė teigė, kad būtent ši patirtis ir padėjo jai apsispręsti.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai mūsų šeimos ramus gyvenimas tapo labai neramus. Kai patekau į areštinę, nuo to ir prasidėjo mano ėjimas praktiškai šita kryptimi, tapau aktyvi, noriu kalbėti, noriu būti balsas, noriu dalintis apie tai, kad yra poreikiai, kuriuos reikia spręsti, su kuo susiduria šeima. Vieną kalba politikai, kitą visai kalba šeima. Norisi, kad įvyktų kažkoks susiderinimas šiame pokalbyje“, – sakė ji.
„Reikia išgirsti ir šituos žmones, kurie yra paprasti, kurie kalba paprastai, iš kurių daug juokiamasi, kad yra niekas. Bet tai yra labai svarbūs žmonės Lietuvai, jų daug. Jie nori gyventi, kurti šeimas, auginti vaikus“, – teigė kaunietė E. Kručinskienė.
Vilniuje nužudyta globos namuose gyvenusi paauglė
Globos namuose gyvenusi mergina sausio 21-osios rytą iš globos namų išvyko į Verslo ir turizmo kolegiją Žirmūnuose ir dingo. Tai buvo pirmas kartas, kai ji dingo.
„Tai ne toks vaikas, kuris gali išeiti ir negrįžti. Paslaugi, gera, maloni, santūri, turėjo ateities planų“, – 17-metę apibūdino „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė.
Bylos duomenimis, mergina buvo nužudyta laikotarpiu nuo sausio 21-osios vakaro iki sausio 22-osios ryto, 6 val. Ji nužudyta Naujojoje Vilnioje, Gerovės g. Mergina buvo peiliu subadyta ant pėsčiųjų tilto per Vilnelę, ten rasta jos kraujo, o paskui įmesta į upę. Po vandeniu nugrimzdusius palaikus ugniagesių gelbėtojų narai surado vasario 5 d.
Motina su savo dukromis negyveno jau 15 metų. Mergaites auginusi močiutė mirė prieš 2 metus. Vyresnioji tuo metu jau buvo pilnametė, o jaunesnioji tada buvo apgyvendinta globos namuose. Vėliau ji buvo perduota Vilniuje gyvenančiai motinai, bet ten įvyko kažkas labai negero ir paauglė vėl buvo apgyvendinta globos namuose.
Pastarąjį pusmetį mergina gyveno „SOS vaikų kaime“ Vilniuje. Merginai dingus, globos namų administracija ėmė nuogąstauti dėl galimo seksualinio išnaudojimo, todėl prieš gerą savaitę kreipėsi į generalinį prokurorą. Po to dingusiosios ėmė ieškoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai ir paaiškėjo, kad 17-metė nužudyta.
Istorinė akimirka – nuosprendis Sausio 13-osios byloje
Lietuva sulaukė istorinės akimirkos – po daugiau kaip dvejus metus trukusio teisminio proceso Vilniaus apygardos teismas kovą paskelbė nuosprendį pačioje svarbiausioje Lietuvos istorijoje byloje dėl 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje.
Teismo nuosprendžio paskelbimą tiesiogiai transliavo DELFI, nuosprendžio paskelbimas užtruko visą dieną, nes baudžiamojoje byloje priimtas baigiamasis teismo aktas sudaro daugiau kaip tūkstantį lapų. Tiesa, pasinaudodama įstatyme numatyta teise, teisėjų kolegija iš pradžių perskaitė baigiamąją nuosprendžio dalį, kurioje yra įvardijama, kokios bausmės yra skiriamos kaltinamiesiems, o po pietų skelbia priimto nuosprendžio motyvus. Bylą išnagrinėjo teisėjai Ainora Kornelija Macevičienė, Artūras Šumskas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir Aiva Survilienė (pakaitinė teisėja).
Sausio 13-osios byloje kaltinimai buvo pareikšti 67 asmenims, kuriuos gina 126 valstybės paskirti gynėjai. Baudžiamojon atsakomybė patraukti Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos Komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų sąrašas: Dmitrij Jazov, Genadij Golubkov, Valerij Sibiriakov, Vladimir Demidov, Bogdan Suščik, Vladimir Sofjin, Sergej Panikarov, Jevgenij Gavrilov, Ivan Šepiliov, Aleksandr Gomziakov, Aleksandr Zolotuchin, Ruslan Junusov, Sergej Golovko, Sergej Machov, Konstantin Usov, Anatolij Fefelov, Aleksandr Navozov, Eduard Michailov, Vladimir Gončiarik, Aleksandr Sidorkov, Anatolij Lepichov, Jurij Janočkin, Aleksej Filimonov, Anatolij Ivanickij, Aleksandr Cepota, Vladimir Uschopčik, Vladimir Šechovcov, Grigorij Belous, Gennady Ivanov, Vladimir Prokofev, Nikolaj Astachov, Sergej Voronin, Vladimir Uspenskij, Eduard Roskov, Vladimir Sorokin, Jurij Onda, Albertas Galinaitis, Igor Bolonnyj, Arkadij Bajukov, Oleg Abramov, Nikolaj Sakara, Anatolij Urban, Anatolij Kim, Dmitrij Filippov, Jurij Mel, Dmitrij Bolšakov, Nikolaj Ogurcov, Aleksandr Korobočkin, Aleksandr Radkevič, Michail Golovatov, Jevgenij Čiudesnov, Nikolaj Demidov, Viktor Šulikov, Vasilij Savvin, Aleksandr Žitnikov, Viktor Moroziuk, Genadij Poltoranin, Sergej Fiodorov, Oleg Morkovskij, Viktor Romančevskij, Michail Chabarov, Jurij Strašnenko, Vladislav Šved, Algimantas Naudžiūnas, Romas Juchnevičius ir Vasilij Kustrio.
Iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės iškrito BMW
Balandžio pabaigoje Vilniuje, iš prekybos centro "Europa" daugiaaukštės stovėjimo aikštelės iškrito BMW. Neaiškiomis aplinkybėmis iškritusiame automobilyje buvo moteris. Ji patyrė daugybinius sužalojimus, automobilis buvo sumaitotas nepataisomai.
Į įvykio vietą atvykę medikai vairuotoją nedelsiant išvežė į ligoninę. Liudininkų teigimu, moteris buvo sąmoninga, tačiau dejavo iš skausmo. Ją, pirminiais duomenimis, iš sumaitoto automobilio traukė ugniagesiai.
Spalį buvo pranešta, kad stipriai sužalota moteris reikalauja aikštelės valdytojų atlyginti žalą.
Kaip BNS informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė, ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas sulaukė spalio 9 dieną. Moteris su automobiliu „BMW X5“ iš daugiaaukštės prekybos centro aikštelės iškrito balandžio pabaigoje. Per įvykį ji buvo stipriai sužalota. Pasak jos advokato Mariaus Barisevičiaus, iš aikštelės valdytojų – bendrovės „Hanner“ teises perėmusios įmonė „Prime location property fund“ ir bendrovės „BH Europa“ – reikalaujama priteisti 200 tūkst. eurų.
„Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: plyšo kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosrūvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas“, – teigė jos advokatas.
Mokslo metų pabaigos vakarėlyje žiauriai sumušta septyniolikmetė
Gegužės pabaigoje žiniasklaidą pasiekė žinia apie žiaurų nusikaltimą Tauragės rajone. Jurbarkietė ilgą laiką praleido gydymo įstaigoje. Ir nors pastaruoju metu ji jau bando grįžti į įprastą gyvenimą, jai vis dar reikia medikų pagalbos, o bylos verdiktas vis dar nepaskelbtas.
17-metė jurbarkietė buvo sumušta vakarėlio metu gegužės pabaigoje. 10-ą klasę baigiantys moksleiviai mokslo metų pabaigą pažymėjo kaimo turizmo sodyboje.
Pradžioje viskas vyko sklandžiai, už nepilnamečius buvo atsakingas vienas pilnametis asmuo. Įvykiai bloga linkme pakrypo, kai į sodybą atvažiavo vaikinai, kuriuos pakvietė šventusios merginos.
Galiausiai, gegužės 26-osios paryčiais, apie 4.30 val., policija gavo pranešimą, kad kaimo turizmo sodyboje, neblaivus nepilnametis (gim. 2001 m.), naudodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti nepilnametę (gim. 2002 m.). Vaikinui nustatytas 1,12 prom. girtumas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikinas yra Jurbarko politikės sūnus. Įtariamasis, kuris lanko kovos menus, yra buvęs policijos rėmėjas, savo kaltės nepripažįsta. Praėjus kelioms savaitėms po įvykio merginos advokatas M. Vasiliauskas teigė, kad psichologinė merginos būklė – tragiška. „Merginai reikalinga psichologų pagalba. Aš manau, kad ji bus dar ilgą laiką reikalinga, – birželį INIT televizijai kalbėjo advokatas. – Tai labai sunkūs išgyvenimai.“
Po įvykio mergina buvo pristatyta į Kauno klinikas. Čia jai buvo atlikta gana sudėtinga, tris valandas trukusi žandikaulio operacija. Medikai metalo plokštelėmis dviejuose vietose sutvirtino lūžusį žandikaulį.
Nukentėjusią merginą, kai ji dar buvo gydoma ligoninėje, buvo aplankęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad teisėsaugai nevadovaus, kaip vykdyti ikiteisminį tyrimą.
Merginos tragedija sukrėtė ir garsius žmones. Saugirdas Vaitulionis ir Daina Bosas nusprendė padėti merginai ir ragino finansiškai prisidėti prie paramos merginos šeimai. Buvo siekiama surinkti pinigų reikiamai operacijai ir kitoms procedūroms.
Į Lietuvą pargabenta Neringa Venckienė
Lapkričio šeštąją į Lietuvą buvo pargabenta buvusi teisėja Neringa Venckienė.
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis teigė, kad iš Čikagos įtariamąją skraidinęs lėktuvas nusileido Varšuvos oro uoste. Iš ten ji išvežta Lietuvos policijos automobiliu.
N. Venckienė Lietuvos sieną kirto vėlyvą vakarą, o dar po maždaug dviejų valandų buvo atgabenta į Kauno tardymo izoliatorių.
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR Baudžiamojo kodekso (BK) 231 str. 1 d.), dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.).
Po N. Venckienės skundo, ši buvo paleista iš tardymo izoliatoriaus, jai buvo skirtos kitos kardomosios priemonės, tačiau ir jas advokatė apskundė. Buvo teigiama, kad 50 metrų – per mažas atstumas. Būtent tokį iš pradžių buvo nurodžiusi prokuratūra.
Po antro skundo N. Venckienei buvo padidintas judėjimo su apykoje laukas.
N. Venckienės byla teismo dar nepasiekė.
Arklininkas sugyventinę pasmaugė žirgo pavadžiu
Kauno apygardos teismas rugpjūtį atvertė nužudymo bylą, kurioje kaunietis Artūras Helmas kaltinamas itin žiauriai arklio pavadžiu nužudęs savo sugyventinę Dovilę Nakaitę. Įtariamasis teisme savo kaltę pripažino, tačiau tvirtino, kad auka pati išprovokavo arklininką padaryti šį baisų nusikaltimą.
51 metų A. Helmas su D. Nakaitę draugavo apie 8 metus. Paskutiniais metais jų santykiai pašlijo, moteris norėjo išsiskirti, o A. Helmas norėjo susitaikyti, tačiau jų pokalbiai vis peraugdavo į konfliktus. Vyras pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį. Paskutinysis poros konfliktas peraugo į tragiškai pasibaigusius veiksmus, kurių metu A. Helmas Kaune esančiame žirgyne griebęs arklio pavadį pasmaugė savo sugyventinę. Jau pirmojo posėdžio metu teismo salėje skambėjo keiksmai ir liejosi artimųjų ašaros. Dar prieš teismo posėdžio pradžią A. Helmas slėpė veidą nuo fotografų ir artimųjų. Tuo metu artimieji vadino įtariamąjį monstru ir išgama.
Žmogžudystė įvyko šių metų liepos 4 dieną. Tos dienos vakare D. Nakaitė nuvyko pas įtariamąjį į žirgyną, nes norėjo pasiimti šunį, kuris savaitę buvo pas A. Helmą. Įtariamasis teismo metu pasakojo, kad iš pradžių jie kalbėjosi ramiai, apėjo žirgyną ir nuėjo į pavėsinę. Ten pokalbis pamažu perėjo į konfliktą.
D. Nakaitė esą jau turėjo kitą vyrą, ketino su juo gyventi, prašė, kad A. Helmas susirinktų savo daiktus iš jų bendrų namų, nes naujasis vyras negali atsikraustyti. „Ji pradėjo mane įžeidinėti, tyčiotis iš mano vaikų, sakė, kad mano dukra vagilė, o sūnus narkomanas. Mes kartu statėmės tuos namus, aš visą savo laiką ir pinigus ten dėjau, o ji nieko nedarė, tik feisbuke sėdėjo. Prieš kurį laiką netgi bandžiau žudytis, o ji iš to tyčiojosi. Aš siekiau susitaikyti įvairiais būdais, skambindavau jai, rašiau laiškus, kūriau eilėraščius“, – posėdžio metu kalbėjo A. Helmas.
Vyras tvirtino, kad konflikto metu girtas nebuvo, dieną buvo kažkiek išgėręs, tačiau, kadangi buvo darbe, girtas būti negalėjo. Posėdžio metu A. Helmas teigė, kad po to, kai Dovilė pradėjo iš jo tyčiotis, jis griebė pavėsinėje buvusį arklio pavadį, apvyniojo jį aukai ant kaklo ir pasmaugė.
Kai Dovilė suglebo A. Helmo rankose, vyras suprato, ką padarė ir pasiguldęs ant suoliuko, pradėjo moterį gaivinti, tačiau pastangos buvo bevaisės. Palikęs D. Nakaitę pavėsinėje, A. Helmas nuėjo žirgyną, atsidarė degtinės butelį, pasidarė ir išgėrė du kokteilius su obuolių sultimis.
Gruodžio viduryje arklininkui buvo paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
„Snoro“ byla perduota teismui
Gruodį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismui nagrinėti perduota „Snoro byla“.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius per spaudos konferenciją sakė, kad trečiadienį surašytas kaltinamasis aktas dėl buvusio „Snoro“ vadovų ir akcininkų. „Kaltinamieji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, teismo. (...) Kaltinamieji pabėgo į Rusijos Federaciją, kur slapstosi ir šiandien“, – sakė jis.
Anot jo, kaltinamieji bus teisiami už akių, jiems nedalyvaujant procese. Kaltinimai byloje pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Abu kaltinamieji šiuo metu yra Rusijoje, V. Antonovas šioje šalyje yra nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo banke „Sovetskij“.
Jie kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.
Bylą sudaro net 517 tomų.