LNK žinios pakalbino į Lietuvą atostogų iš Danijos grįžusią emigrantę Moniką. Svetur, pasakojama reportaže, moteris gyvena jau septynerius metus, dirba teisės skyriaus vadove didžiausioje energetikos įmonėje šalyje. Po tiek metų Monika sako jau supratusi, ką reiškia gerovės jausmas šalyje, apie kurį anksčiau girdėdavo tik iš kitų, išvykusių laimės ieškoti svetur.
„Laisvės jausmas būti savimi, daryti tai, ką nori. Žmonės nuo pat mažų dienų yra ugdomi būti savarankiškais, turėti savo nuomonę, domėtis viskuo, kas vyksta aplinkui. Visi yra lygūs, nepriklausomai, ar tu bendrauji su jaunu žmogumi, ar vyresniu – visi turi tokią pagarbą ir laisvę sakyti tai, ką nori“, – „Orsted“ komercijos ir sutarčių skyriaus vadovė Monika Silkartaitė.
Kaip pasakojama reportaže, į Daniją Monika atvyko studijuoti jau baigusi teisės studijas Vilniaus universitete. Kaip teigia moteris, ją nustebino kitoks požiūris į studijas ir tai, kad kiekvianm studentui nepriklausomai nuo jo akademinių pasiekimų mokama alga, o tai esą leidžia nesukti galvos dėl finansų ir susikoncentruoti į studijas.
„Renkasi tai, kas juos traukia, nes realiai valstybė, visa socialinė sistema užtikrina galimybes visiems gyventi pakankamai gerai. Ir tai jaučiasi. Žmonės per daug nepergyvena dėl to, ar kad gali prarasti darbą, ar kaip atrodys kitų akyse. Manau, tai yra yra tas jausmas, kad kažkas kitaip“
Socialinių tyrimų centro nuomone, formaliai ir Lietuva priklauso gerovės valstybių grupei, nes laikomės Europos Sąjungos bendrų politinių nuostatų ir tikslų.
„Iš vienos pusės yra principai, kurie tikrai yra įgyvendinami, suvokiami, perkeliami į mūsų teisinę aplinką. Sakyčiau, mes tikrai priklausome prie labiausiai išsivysčiusių šalių pagal tą socialinės gerovės koncepcijos lygį. Kokia tai yra gerovė? Tai jau kitas klausimas ir dažniausiai čia yra didžiausia įtampa“, – LNK žinioms sakė Socialinių tyrimų centro atstovas, profesorius Boguslavas Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad gyvenimas šalyje gerėja, tačiau sutinka, kad didžiausios problemos Lietuvoje toliau lieka skurdas ir pajamų nelygybė bei socialinių ir švietimo paslaugų visuotinis prieinamumas.
„Gerovė ta prasme, kad žmonės turi vis daugiau pajamų sudurti galą su galu ir išgyventi mūsų visuomenėje, tikrai situacija gerėja“, – įsitikinęs L. Kukuraitis.
Tačiau ekonomistų požiūriu Lietuvai iki gerovės valstybės – dar toli ir įvardija pagrindines to priežastis: esame besivystanti ekonomika, neturime stiprios vidurinės klasės. Anot ekonomistų, būtent ši klasė Skandinavijos šalyse yra valstybių pamatas.
„Šiaurės šalys yra vienos turtingiausių ir šauniai besivystančių valstybių. Lietuvai iki jų dar tikrai netrumpas kelias. Bet jeigu vertintume tai, kad mes tikrai labai trumpą laiką vejamės, tai tas progresas, kurį darome, yra įspūdingas“, – LNK žinioms teigė ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.
Kaip pasakojama reportaže, Skandinavijoje prie gerovės kūrimo prisideda ir darbinė kultūra, darbovietėse mažiau hierarchijos, darbuotojai skatinami reikšti nuomonę. Visuomenėje vyrauja suvokimas, kad mokesčius mokėti naudinga – Šiaurės šalių gyventojai džiaugiasi kokybiškomis sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, infrastruktūra.
„Mokesčiai yra pakankamai dideli, tai yra progresiniai mokesčiai, bet tai, ką gauni iš valstybės taip pat yra pakankamai aukšto lygio. Ir nors aš pati moku didelius mokesčius, neprieštarauju ir visai džiaugiuosi, kad jie yra dideli“, – savo nuomone dalijosi Danijoje gyvenanti Monika.
Lietuva taip pat lygiuojasi būtent į Skandinavijos šalis, tačiau skandinaviškos gerovės, anot B. Gruževskio, mūsų šalyje kol kas tik trupiniai. Pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Europoje pirmauja Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai, o Lietuva užima 19 vietą.
