Laidoje „DELFI 11“ viešėjęs psichoterapeutas, psichologas Andrius Kaluginas teigė, kad dažniausi pažadai – pakeisti darbą ir pradėti gyventi sveikiau. Jie ne tik dažniausi, jie – dažniausiai neįgyvendinami.

Tačiau kita laidos viešnia, psichoterapeutė, psichologė Genovaitė Petronienė tvirtino, kad nėra blogai, kad žmonės nors kartą per metus susimąsto, ar jų gyvenimas išties toks, kokio norėtų ir pabando bent panorėti kažką pakeisti.

„Puiku, kad iš viso mąsto, nes jei nemąstytų, būtų taip, kad sustotų ir pasakytų: nežinau, kur dingo dešimt metų, arba ėmė ir praėjo gyvenimas, o visai ne tą dariau, nepasiekiau, ko norėjau, – kalbėjo G. Petronienė. – Gerai, kad pagalvoja, tik galvoja truputį dirbtinai. Galvoja neįsigilindamas į širdį.“

Psichologės teigimu, dažniausiai žmonės galvoja apie paviršutiniškus dalykus, kurie graužia, todėl susidaro milžinišką ir neįgyvendinamą pažadų sąrašą.

Genovaitė Petronienė
Foto: Asmeninio albumo nuotrauka

Ir nors G. Petronienė tvirtino, kad sunku skirstyti žmones į tuos, kurie pasižada, ir tuos, kurie to nedaro, tačiau išskyrė kelis bruožus: „Manau, išmintingesni žmonės nėra linkę pasižadėti pasiekti per daug skirtingų tikslų, kurių ir netrokšta giliai širdyje“.

Beje, jos nuomone, nereiktų griebti iš karto dešimties pažadų, užtektų vieno ar dviejų ir žiūrėti, kaip kelis mėnesius seksis tai įgyvendinti.

Tiesa, pasižadėti labiau linkę tie, kurie tingi pradėti tai, ko norisi, tiesiog nuo šiandien. Taip pat ir tie, kuriuos paveikia minios jausmas: jei visi perka abonementus, tai ir aš nusipirksiu.

O ką daryti, jei vis dėlto norisi sau pasižadėti? G. Petronienės teigimu, verta paviešinti savo pažadą bei priminti artimiesiems, kad jų lauks jų paskatinimo.

Ką dar reiktų padaryti? G. Petronienė vardija, kad reikia atsisėsti ir ramiai pagalvoti, apsvarstyti, ar pavyks, pasverti savo galimybes. Tam pritaria ir A. Kaluginas, kuris teigia, kad stropesni turėtų ne tik pasižadėti sportuoti, bet ir apskaičiuoti, kiek tam reiks pinigų, laiko ir jėgų, gal net iš karto pasidomėti ir laiku, kurį sugaiš keliaudamas į sporto klubą.

Andrius Kaluginas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Beje, kas labiau linkę pasižadėti, vyrai ar moterys, nėra aišku. Pasižada visi.

„Viskas priklauso nuo kantrybės, nuoseklumo ir giluminės motyvacijos“, – apie pažadų įgyvendinimą kalbėjo A. Kaluginas. O kada geriausias laikas pradėti? „Šiandien, – tvirtino psichologas. – Bet kokie norai, bet kokių vyrų ar moterų, telpa į vieną labai aiškią struktūrą ar algoritmą. Tai mūsų mintys, mūsų jausmai ir mūsų veiksmai.“ Jis paaiškino, kad noras pirmiausia gimsta mintyse, tada vertiname savo galimybes, o vėliau vertiname emociją, kurią jaučiame galvodami apie savo norą ir tik tada gimsta veiksmai.

Tiesa, jo teigimu, kiekvieno gyvenime yra slenkstiniai laikotarpiai, tai Kalėdos, Naujieji metai, gimtadienis, vestuvės, skyrybos ir panašiai. Pirmadieniai, anot A. Kalugino, taip pat yra mažieji slenksčiai, kai mes esame linkę kažką sau pasižadėti ir pradėti gyventi kitaip.

„Nepriklausomai nuo to, ar tas noras išsipildys, ar ne, tai savotiška savirefleksija. Mes peržvelgiame savo gyvenimą, gal savo trūkumus, troškimus ir tada tie norai tampa tarsi kryptimi“, – kalbėjo A. Kaluginas.

Kristina Pocytė, Andrius Kaluginas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ar apskritai verta taip sureikšminti Naujųjų naktį? A. Kalugino teigimu, dažnam tai gali būti puiki proga užversti seną lapą, atsiprašyti, padėkoti, prisipažinti meilėje.

Beje, A. Kaluginas pabrėžė, kad „noras gali išsipildyti, todėl reikia būti atsargiems“.