Į Seimo valdybą ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su raginimu skubiai spręsti susidariusią situaciją kreipėsi Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, kuriam buvo pavesta pavaduoti į kasmetines atostogas išleistą Seimo kanclerę Daivą Raudonienę.

Kebli situacija dėl Seimo kanclerio veiklos susidarė todėl, kad D. Raudonienės kadencija turėjo baigtis gruodžio 23 dieną. Tačiau, kaip rašė BNS, gruodžio 20 d. dauguma Seimo narių balsavo prieš jos atleidimą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po to posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu dar kartą nesiūlysiąs jos atleisti.

„Aš dabar neturėsiu iniciatyvos, nes jos darbas mane tenkina. Maniau, kad ji galėjo likti, tai tegu dirba“, – kalbėjo V. Pranckietis, kurį pacitavo BNS.

Seimo teisininkui kilo klausimų

Susidarius tokiai situacijai, kai asmuo neatleidžiamas, nors jo kadencija baigiasi, Seimo valdyba suteikė D. Raudonienei kasmetines atostogas nuo 2019 m. gruodžio 24 iki 2020 m. sausio 14 dienos, o ją pavaduoti pavedė A. Kabišaičiui.

Patyrusiam Seimo teisininkui, Teisės departamento vadovui, tokio sprendimo teisėtumas sukėlė klausimų. Savo rašte Seimo valdybai ir Seimo pirmininkui jis citavo Konstitucinio Teismo (KT) 2009 m. gegužės 15 d. sprendime pateiktą išaiškinimą dėl analogiškos situacijos Aukščiausiajame Teisme.

„Tokiu atveju Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kurio, kaip pirmininko, įgaliojimų laikas de facto pasibaigė, tačiau de jure jis nėra atleistas, nes nėra priimtas atitinkamas individualus teisės taikymo aktas, negali būti laikomas pagal Konstituciją turinčiu Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimus“, – rašoma cituojamame nutarime.

Seimo Teisės departamento vadovas DELFI paaiškino, kad problema šiuo atveju susidaro dėl to, kad Valdyba savo sprendimais tarsi konstatuoja, kad kanclerė yra, turi įgaliojimus, suteikia jai įgaliojimus, ir tada skiria pavaduotoją.

„Čia ir yra ta problema, kurią reikia išspręsti. Nes (...) kanclerio įgaliojimai yra pasibaigę, tai dabar suteikti atostogas, leisti dirbti kitą darbą ir dar pavesti pavaduoti nėra labai gerai“, – sakė A. Kabišaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokioje situacijoje gali kilti problemų, jeigu kas nors ginčytų jo kaip kanclerį pavaduojančio asmens sprendimus.

„Man kaip teisininkui klausimai yra apie tai, kas atsitiktų, jeigu atsitiktų. Jeigu kažkas ginčytų mano priimamus sprendimus, tada man kyla klausimas, ką aš galėčiau pasakyti, nes aš suvokiu, kad tie sprendimai nėra visiškai iki galo tinkamai atliktas dalykas“, – kalbėjo A. Kabišaitis.

Seimo Teisės departamento direktorius, kuriam pavesta pavaduoti kanclerę, prašo Seimo pirmininko ir valdybos skubiai spręsti susidariusią situaciją.

Seimo kancleris yra atsakingas už daugybės praktinių problemų sprendimą.

„Pavyzdžiui, tai yra sąskaitos apmokėjimas už suteiktas paslaugas, atlyginimų pervedimas darbuotojams, Seimo narių padėjėjams, tiekėjų įleidimas į Seimo rūmus, kad jie ten kažką atvežtų, išleidimas atostogų. Jei jie išeina iš darbo, reikia juos atleisti, atsiskaityti su jais. Žmonės prašo dienų vaiko priežiūrai“, – kasdienius darbus vardijo A. Kabišaitis.

Kad būtų išvengta delspinigių ir kitos galimos žalos valstybei už nevykdomas pareigas, jis pažadėjo daryti tuos darbus, kol nebus priimtas teisinių abejonių nekeliantis sprendimas.

Spręs klausimą artimiausiu metu

Seimo pirmininko V. Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė paaiškino, kad Seimo valdyba, reaguodama į susidariusią situaciją, priėmė „maksimaliai toje situacijoje teisėtą sprendimą“. Ji patikino, kad į Seimo posėdžių salę šis klausimas grįš jau sausio 14 d.

„Šita situacija susiklostė dėl to, kad Seimas nepriėmė nutarimo, ir šitas sprendimas buvo neteisėtas. Tam, kad būtų išspręsta teisinė dviprasmybė, kad Seimo kanclerė negali eiti pareigų, bet ji nėra atleista, nors turėtų būti pasibaigus kadencijai, Seimo valdyba priėmė maksimaliai toje situacijoje teisėtą sprendimą išleisti kanclerę atostogų, ir paskirti ją pavaduojantį asmenį, tai yra A. Kabišaitį, kol sausio 14 d. kanclerės atleidimo klausimas bus vėl sprendžiamas Seimo plenarinio posėdžio metu“, – sakė K. Frolovienė.

Nemano, kad viskas taip lengvai išsispręs

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Agnė Širinskienė nemano, kad ši situacija taip lengvai išsispręs.

„Nežinau, kokiu būdu jie spręs, nes kai kurias problemas (kaip tarkime teisės dirbti kitą darbą kanclerei suteikimas) gali spręsti Seimas, o kanclerės atleidimą taip pat sprendžia tik Seimas.

Šiuo atveju pats svarbiausias dalykas yra konsensuso paieškos. Iš paskutinio balsavimo galima spręsti, kad tiek pozicijai, tiek opozicijai buvo visiškai neaiški situacija, koks žmogus bus teikiamas paskui. Turbūt dėl to visi ir susilaikė, bent jau mūsų frakcija – tai taip“, – sakė A. Širinskienė.

Seimo kanclerio kandidatūrą teikia Seimo pirmininkas, o ją tvirtina Seimas.