Nadežda muziejuje saugomoje kapinių knygoje atrado įrašą apie Fitinijos mirtį. Sovietmečiu jos šeima nekalbėdavo apie giminės praeitį, todėl šiandien ji po kruopelytę renka informaciją ir dėlioja savo, sentikių, giminės istoriją. Gerai, kad prieš mirtį jos mama Pilagija dar spėjo kai ką papasakoti, ji ir paminėjo Fitiniją, palaidotą miesto kapinėse.
Fitinijos istorija
Fitinija ir Petrikejus Kolomažnikovai gyventi į Klaipėdą atsikraustė tuoj po karo. Jie augino dvi dukras – Ustinją ir Anastasiją – bei tris sūnus – Sergejų, Grigorijų ir Naumą. Sentikių šeimos nuo seno buvo gausios, gyveno uždarai, bendravo tik tarpusavyje, lietuvių kalbą mokėjo puikiai. Su Fitinijos šeima į Klaipėdą atvyko ir jos vyro P. Kolomažnikovo sesuo Akulina Rybakova. Melnragėje jie gavo namo pirmą aukštą, ten buvo vienas kambarys, kuriame, suklojus patalus, visai nelikdavo vietos.
53 metų Fitinija netikėtai mirė nuo žarnų susisukimo. Taip Nadežda rado parašyta kapinių knygoje. Apie 1954 (ar 1952) m. jos vyras su vaikais ir seserimi išvyko gyventi į Kazachstaną darbuotis plėšinių žemėje.
Sentikiai yra ne tikėjimas, o tautybė
Fitinija Kolomažnikova gimė Anykščių rajone, Paežerių kaime, kur nuo XVIII amžiaus gyveno sentikių šeimos. Dabar tame kaime likusi tik Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė ir kapinės. Knygoje „Sentikiai Lietuvoje“ Nadežda atrado įrašų apie savo gimines Šorochovus ir Kravcovus, kurie minimi kaip sentikių bažnyčios Anykščiuose įkūrėjai nuo 1725 metų.
„Sentikiai yra ne tikėjimas, o tautybė. Mūsų protėviai atsisakė tėvynės, turto, visko, kad išlaikytų savo tikėjimą, kalbą ir laisvę, o dabar daug nutautėjusių sentikių. Be reikalo tiek aukojosi mūsų protėviai“, – garsiai mąsto Nadežda.
Sovietmečiu sentikių religinės ikonos Nadeždos šeimoje buvo suvyniotos ir paslėptos, kad niekas nematytų. Jos tėvas draudė ikonas ištraukti net per šventes, neleido savo vaikų mokyti tikėjimo tiesų, nors jo paties senelis buvo popas.
Nadeždos Samoilovos tėvai
Mama Pilagija Antonovna Kravcova (1927–2008) ir tėvas Pavelas Mironovičius Isaevas (1915–1983) gyventi į Klaipėdą atvyko 1952 m. Abu iš sentikių giminės, mama – iš Anykščių rajono, tėvas – iš Utenos rajono. Jis buvo dvylika metų vyresnis už žmoną, visi džiaugėsi: gera partija Pilagijai. Kai buvo pradėti kurti kolūkiai, Pilagija ir Pavelas likti kaime nebenorėjo, jų žemė buvo nacionalizuota, visus varė į kolūkius.
Klaipėdoje pora apsigyveno pas tetą Fitiniją Melnragėje. Kai teta mirė ir jos šeima išvažiavo į Kazachstaną, Nadeždos tėvai irgi ketino išvažiuoti drauge, bet turėjo gimti Nadežda. Taip ir liko Melnragėje, Fitinijos bute, vėliau gavo butą Karklų gatvėje.
Iš motinos pusės visa Nadeždos sentikių giminė gyvena Lietuvoje, o iš tėvo pusės visi išvyko į Sibirą, Ukrainą ir Krymą.
„Dukrą, anūką pakrikštijome kaip sentikiai. Noriu išlaikyti tradicijas, tačiau, – liūdnai šypsosi Nadežda Samoilova, – mes jau esame paskutiniai „dinozaurai.“