Kaip matyti iš BPC skambučių statistikos, kalėdinis periodas, tai yra, 23–27 dienos, pastaruosius dvejus metus iš bendro konteksto neišsiskyrė. O štai sausio 1-oji jau kelerius metus muša liūdnus rekordus.

Daugiau nelaimių – antrąją Kalėdų dieną

BPC duomenimis, 2017 m. gruodžio 25 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo paskambinta 2902 kartus (dažniausiai kviesta policija – 1551 skambutis ir greitoji pagalba – 1254 skambučiai). 2018 m. pirmoji Kalėdų diena buvo kiek ramesnė – į BPC kreiptasi 2590 kartų: daugiausiai skambučių (1266) taip pat nukreipta policijai ir greitajai (1238).

Statistika rodo, kad įprastai daugiau nelaimių, kai prireikia skirtingų tarnybų įsikišimo ar pagalbos, nutinka antrąją Kalėdų dieną. 2017 m. gruodžio 26 d. numeriu 112 lietuviai paskambino 3352 kartus: 1879 skambučiai policijai ir 1371 greitosios iškvietimai. Kita skambučių dalis nukreipta ugniagesiams ir aplinkosaugininkams. 2018 m. šią dieną pagalba kviesta 2989 kartus, iš jų 1599 policija ir 1316 medikai.

Kaip DELFI teigia Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis, kelios į vieną vietą susijungiančios laisvos dienos iš tiesų policijos pareigūnams reiškia daugiau darbo. Pašnekovo teigimu, kalėdiniu laikotarpiu išauga smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai ir čia pirmaeilį vaidmenį suvaidina alkoholis.

Ramūnas Matonis

„Būna taip, kad žmonės namuose daug dienų geria ir po kelių dienų prasideda pakankamai dideli konfliktai. Kai būna ilgas švenčių laikotarpis, visą laiką matome, kad kokią trečią, ketvirtą dieną prasideda tokie dalykai.

Kadangi susidėlioja taip, kad nusimato pakankamai ilga šventinė savaitė, turbūt daug kas pasiims išeiginių, tai prognozuojame, kad šios savaitės pabaigoje gali būti smurto artimoje aplinkoje proveržis“, – teigia R. Matonis.

Pašnekovo teigimu, po švenčių pareigūnams tenka stiprinti ir pajėgas keliuose, mat vairuotojai vis dar neišmoko prie vairo sėsti tik tada, kai yra tikri dėl savo blaivumo.

„Per ilguosius laikotarpius – tie patys ilgieji savaitgaliai ir ši savaitė – kai po ilgo šventimo reikia sugrįžti namo, ne visi sugeba tai padaryti blaivūs. Šią savaitę reidų keliuose tikrai bus daugiau, ypač turbūt antrąją savaitės pusę. Čia galėtų būti ir tam tikras perspėjimas vairuotojams, kad tikrai nerizikuotų ir nesėstų prie vairo (išgėrę – DELFI), nes pareigūnai tikrai atidžiai tikrins blaivumą“, – pabrėžė R. Matonis.

Asociatyvi nuotr.

Kruviniausia diena – sausio 1-oji

Vis dėlto Kalėdos, rodo BPC duomenys, nė iš tolo neprilygsta Naujųjų nakčiai. Panašu, kad gruodžio 31-ąją prasidėję vakarėliai blogąja prasme įsisiūbuoja iš karto po vidurnakčio.
Remiantis statistika, paskutinę metų dieną 2017 m. skirtingų tarnybų pagalbos prireikė 2459 kartus (1246 – policijos ir 1117 – greitosios), t.y., beveik tiek pat kiek per Kalėdas. O štai 2018 m. sausio 1 d. skambinančiųjų numeriu 112 padaugėjo beveik dvigubai – sulaukta 4379 skambučių. Policija šią dieną kviesta 2519 kartų, greitoji – 1725 kartus.

Panaši situacija buvo ir praeitais metais. Gruodžio 31 d. į BPC paskambinta 2364 kartus (1179 – policijai, 1069 – greitajai), o 2019 m. sausio 1 d. vėl buvo paženklinta krauju – iškvietimų skaičius šoktelėjo iki 4307 (2446 – policijai ir 1696 – greitajai).

Kaip teigia BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė, tai vienintelė diena metuose, kada pagalbos telefonu skambina tiek daug žmonių.

„Skambučių skaičius po vidurnakčio išauga vos ne dvigubai. Štai paskutinę 2018-ųjų metų valandą buvo gauta 439 skambučiai, o pirmąją 2019-ųjų metų valandą – 744. Naujametinę naktį pagalbos prašymų sulaukiama daugiausia – jokia kita diena metuose jai neprilygsta. Tačiau nagrinėjant statistiką matyti, kad nemažai prašymų gaunama ir per kitas šventes: Velykas, Kalėdas, Jonines. Taip pat ir kiekvieną penktadienį bei savaitgalį sulaukiama daugiau skambučių nei eilinėmis dienomis“, – teigia pašnekovė.

Paklausta, ar pastebi, kaip metai iš metų keičiasi iškvietimų skaičius, V. Juozevičiūtė sako, jog bent jau pastaruosius dvejus metus pirmąją metų dieną skaičiai išlieka panašūs. Būtent todėl, sako pašnekovė, teigti, jog lietuviai išmoko švęsti tvarkingiau ir ramiau, negali.

„Iš statistinių duomenų matyti, kad daugiausia pagalbos prašymų naujametinę naktį tenka policijai. Jei panagrinėtume policijai perduotų įvykių klasifikaciją, matytume, jog pirmoje vietoje yra pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, antroje – dėl konfliktų, trečioje – dėl triukšmo.

Greitosios medicinos pagalbos kasmet prireikia nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas, sužalojimus ir sveikatos sutrikimus patyrusiems žmonėms. Naujametinę naktį taip pat dega gyvenamieji, ūkiniai pastatai ir ypač daug – šiukšlių konteinerių (matyt, dėl ten įmestų petardų ar fejerverkų)“, – pagrindines iškvietimų priežastis vardija BPC atstovė V. Juozevičiūtė.

Dirba ir neuniformuoti pareigūnai

Nors į pagalbos šauksmus atsiliepiantys BPC darbuotojai ryškių pokyčių Naujųjų sutikime nepastebi, Lietuvos policijos atstovas R. Matonis tikina, kad žiūrint į ilgesnį periodą teigiamų poslinkių galima įžvelgti.

„Paskutinių kelerių metų naujametiniai sutikimai lyg buvo ramesni, jeigu lygintume, kas buvo prieš 10 metų. Dabar truputį mažiau visokių, bent jau labai skaudžių nelaimių. Vis tiek žmonės tampa ir šiek tiek atsargesni, gal kiek kitaip švenčia, galbūt yra šioks toks alkoholio mažėjimas. Bet, aišku, nelaimių ir visokių įvykių būna“, – tikina jis.

R. Matonis pripažįsta, kad policijos pareigūnams šventinis periodas – pats darbymetis. Jo teigimu, šiuo laikotarpiu dirba sustiprintos pajėgos tiek keliuose, tiek masinio susibūrimo vietose.

„Visuose didžiuose miestuose, aišku, ir mažesniuose, kur vyksta masiniai renginiai, visokios kalėdinės mugės, naktinis Naujų metų sutikimas, visą laiką dirba daugiau policijos pareigūnų. Pareigūnai yra ir uniformuoti, ir neuniformuoti, ir pėstieji, ir autopatruliai.

Vilniaus policija, kiek žinau, nuo šventinio laikotarpio pradžios yra kalėdiniame miestelyje – Katedros aikštėje yra specialus patrulis, kuris dirba vien tik ten. Bus ir eismo ribojimai, nes daug kas važiuoja į centrą sutikinėti Naujų, ir prevencija dėl įvairių teroristinių aktų. Per šventes tikrai bus sustiprintas režimas“, – pabrėžia pašnekovas.

Alkoholio vartojimo ribos dar nepajutome

Remiantis statistika, Naujųjų metų naktį šimtams žmonių prireikia ir medikų pagalbos. Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Zdislavas Skvarciany teigia, kad nors sostinėje iškvietimų ir būna daugiau, tačiau bumas prasideda ne iš karto po to, kai dangų nušviečia šventiniai fejerverkai.

„Nepasakyčiau, kad iš karto po 12 val. nakties gauname labai daug iškvietimų, bet jei lygintume su paprasta diena, jų tikrai padaugėja. Dažniausiai tai būna susiję su pirotechnika ir, be abejo, su alkoholio vartojimu. Būna ūmios traumos. Kitą dieną tikrai būna daugiau darbo – ir medikams ligoninėse, ir greitosios iškvietimų. Tai dažniau būna susiję su alkoholio vartojimu, persivalgymais“, – pagrindines priežastis, kodėl lietuviams prireikia medikų pagalbos, vardijo pašnekovas.

Zdislavas Skvarciany

Paklaustas, ar greitoji kviečiama tik itin skaudžiais atvejais, Z. Skvarciany tikina, kad pasitaiko visko.

„Būna arba skaudūs įvykiai, arba atvejai, kai žmogus yra kažkur lauke ir nežino, ką daryti, kur važiuoti ir galbūt nėra su kuo važiuoti. Dažniausiai, be abejo, kviečia greitąją pagalbą, o dalis žmonių kreipiasi tiesiai į ligoninių priėmimo skyrius. Dažniausios traumos – nudegimai, rankos plaštakos pažeidimai, dar pasitaiko tokių atvejų, kai (pirotechnika – DELFI) sprogsta rankose. Aišku, jeigu imtume 10–15 metų atgal, tokių atvejų buvo daug daugiau, kadangi dar daug (pirotechnikos – DELFI) buvo savos gamybos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dar pasitaiko nekokybiškos pirotechnikos, su ja elgtis reikia labai atsargiai, nes kartais sprogsta rankose arba žmonės nesilaiko saugumo reikalavimų“, – įspėjo pašnekovas.

Foto: DELFI / Rafael Achmedov

GMPS direktorius, paprašytas patikslinti, kokie iškvietimai būna susiję su alkoholio vartojimu, teigė, kad medikų pagalbos dažniausiai prireikia neblaiviems, traumas patyrusiems asmenim. Z. Skvarciany pridūrė, kad pasitaiko ir perdozavimų alkoholiu, ir net psichozių.

„Be abejo, norėtųsi, kad išmoktume geriau švęsti. Nesakau, kad reikia švęsti liūdnai, visada reikia linksmai švęsti, bet visada reikia visus dalykus daryti saugiai. Pirotechnikos buvo, yra ir bus, aš ne prieš pirotechniką, bet reikia žinoti, kaip ja naudotis, nerizikuoti. Kalbant apie alkoholį, mes dar nepriėjome iki to, kad pajustume normą“, – apgailestavo medikas.