Apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad dar praėjusių metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog K. Brazauskienės pareikštas skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas, nes buvo praleistas įstatyme numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šioje byloje valstybei atstovavo Vyriausybė, o trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis buvo įtraukta Prezidento kanceliarija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

K. Brazauskienė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti 95 402 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas – 18 074 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Jos skunde buvo teigiama, kad, mirus prezidentui A. M. Brazauskui, vadovaudamasi tuo metu galiojusio Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatomis, ji dar 2010 m. pateikė prašymą skirti prezidento valstybinę našlių rentą, tačiau iki skundo teismui pateikimo dienos esą nebuvo gavusi jokio oficialaus atsakymo į pateiktą prašymą.

„Mano prašymas buvo persiųstas Vyriausybei, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinamajame rašte, mano žiniomis, buvo teigiama, kad aš atitinku visas įstatyme nustatytas sąlygas, kad būtų skirta minėta renta“, – teismui nurodė K. Brazauskienė.

Pasak pareiškėjos, 2011 m. sausį Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Prezidento našlio (našlės) rentos skyrimą, neprieštarauja atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. Konstitucinis Teismas 2014 m. liepą priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iki tol galiojusios rentos įstatymo nuostatos, reglamentavusios mirusio prezidento sutuoktinio teisę gauti našlių rentą, neteko galios. 2016 m. birželį buvo priimta nauja įstatymo redakcija, kuria statymų leidėjas panaikino Prezidento valstybinės našlių rentos institutą.

„Įstatymų leidėjas nebuvo tinkamai sureguliavęs Prezidento našlių teisės gauti rentą, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų, prieš tai teisės aktuose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas ir kompetentingų institucijų, įgaliotų skirti ir mokėti Prezidento našlių rentą, veiksmų (neveikimo) apskundimo procesas, todėl aš, būdama teisinio nihilizmo situacijoje ir negavusi oficialaus raštiško sprendimo, (...) neturėjau realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo apibrėžtos tik 2016 m. įsigaliojusioje naujoje Valstybinių pensijų įstatymo redakcijoje. Šia įstatymo redakcija man buvo užkirstas kelias į Prezidento našlės rentos paskyrimą ir mokėjimą.“

K. Brazauskienė tvirtino, kad jai turėjo būti išmokėta našlės pensija iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, nes ji esą tuo metu atitiko Prezidento valstybinės rentos įstatymo nustatytas sąlygas – kas mėnesį gauti po daugiau kaip 2 tūkst. Eur.

Prezidento našlė taip pat pabrėžė, kad nuo 2010 m. liepos 23 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų.

Tuo metu teismas konstatavo, kad skundą K. Brazauskienė pateikė 2018 m. kovo 1 d., praleidusi trejų metų senaties terminą ieškiniui pateikti.

„Konstituciniam Teismui priėmus 2014 m. liepos 3 d. nutarimą, galimas teisių pažeidimas pasibaigė ir vėliausiai nuo šios datos skaičiuotinas senaties terminas pareiškėjai pareikšti reikalavimą atlyginti žalą“, – teismo teigimu, K. Brazauskienė nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimo metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl senaties termino pradžia galėtų būti skaičiuojama kitaip. Kitaip tariant, kreiptis į teismą ji pavėlavo daugiau kaip pusę metų.

„Pareiškėja apie savo galimai pažeistas teises (jai nepaskirtą ir nemokėtą Prezidento valstybinę našlių rentą) sužinojo ne tada, kai Prezidento valstybinės našlių rentos institutas buvo panaikintas, o tada, kai galiojo ir turėjo būti taikomos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios teisę gauti Prezidento valstybinę našlių rentą, – pabrėžė teismas. – Pareiškėja, pateikusi prašymą skirti Prezidento valstybinę našlių rentą ir negavusi jokio atsakymo, turėjo ir galėjo suvokti, jog jos teisės į šią rentą gali būti pažeidžiamos.“

Kadangi K. Brazauskienė reikalavimą dėl jos pažeistų teisių į našlių rentą pateikė už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 23 d., kai mirė A. M. Brazauskas, iki 2014 m. liepos 3 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, teismas nurodė, jog, pritaikius trejų metų senaties terminą, K. Brazauskienė nebeturi teisinio pagrindo į turtinės žalos atlyginimą, todėl nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl galbūt pažeistų jos teisių ir interesų – žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl esą pažeistų teisių, kad negavo našlės rentos ir buvo iškeldinta iš būsto Turniškėse, K. Brazauskienė yra iškėlusi bylą Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme.