Politikos užkulisiuose kalbama, kad LLRA-KŠS frakcija Seime pasitrauks iš koalicijos, jei jų deleguotas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius bus atleistas. Premjeras nuo savęs atsakomybę dėl ministro ateities stumia – sako, kad viską spręs sausio 14 dieną kviečiama išplėstinė koalicijos taryba.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą pareiškė, kad ministras darbo tęsti nebegali. O pats J. Narkevičius priežasčių trauktis nemato.
Ilgas žaidimas
Kelerius metus nei pozicijai, nei opozicijai nepriklausantys LLRA-KŠS atstovai Seime kartais valdančiuosius palaikydavo, o kartais ne.
Kalbų apie šios frakcijos prisijungimą prie valdančiosios daugumos buvo dar 2018 metų vasarą. Valdantieji tada tenorėjo bendradarbiavimo sutarties, o pati lenkų rinkimų akcija – koalicijos sutarties ir jai paskirtų ministerijų.
Tačiau apie realias diskusijas dėl prisijungimo prie valdančiųjų buvo prabilta tik po praūžusių prezidento rinkimų šią vasarą. Apie tai paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kai valdantieji pakeitė savo nuomonę, nusprendė likti valdžioje ir stiprinti koaliciją.
LLRA-KŠS po derybų koalicijoje buvo patikėtos dvi ministerijos – Vidaus reikalų ir Susisiekimo. Bet kandidatūrų derinimas jau kartu ir su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda nebuvo visiškai sklandus.
LLRA-KŠS pasiūlė J. Narkevičių į vidaus reikalų ministerijos vadovo poziciją, o Vladislavą Kondratovičių – į susisiekimo ministro postą. Tačiau dėl J. Narkevičiaus pareiškimų prezidentas nenorėjo jo skirti šiuo ministru. Todėl Vidaus reikalų ministro portfelis buvo perduotas LLRA-KŠS frakcijos seniūnei Seime Ritai Tamašunienei, o pats J. Narkevičius tapo susisiekimo ministru.
„Auksinė“ Seimo frakcija
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas DELFI sakė, kad, susidėliojus tam tikrai politinei situacijai, LLRA-KŠS frakcija Seime tapo „auksine“.
„Taip visą laiką būna, kai trūksta kelių balsų, – kartais tokia maža frakcija tiesiog tampa „auksine“. Ir ji būna jokia – nei kairė, nei dešinė; Lenkų rinkimų akciją galima vadinti tomaševskine partija, be jokios ideologijos, tiesiog tai yra nacionaliniu pagrindu sukurta etninė partija. Tokių dalykų būna daugelyje parlamentų, kai tokia maža frakcijėlė tampa tuo šiaudu, kuris persveria. Ilgai jie buvo nereikalingi, kol koalicijoje dirbo „Tvarka ir teisingumas“, o dabar lenkai žino savo svarbą“, – DELFI aiškino politologas.
Paklaustas, kodėl taip ilgai lenkų rinkimų akcijos atstovai nerodė iniciatyvos būti valdžioje, V. Dumbliauskas tvirtino, kad jie tiesiog laukė tinkamo laiko.
„Manau, kad jie tiesiog laukė savo valandos, nes suprato, kad nieko gero negaus atėję į valdžią, nebuvo labai reikalingi. Kai dar vyko derybos vasarą, V. Tomaševskis taip ilgai laukė, kėlė įvairias sąlygas. Parodo, kad V. Tomaševskis yra neeilinis žaidėjas, kuris laukė ir išlaukė, kai jie tikrai tapo reikalingi, ir tada jau ėmė iš peties“, – sakė V. Dumbliauskas.
„Dabar lenkai sulaukė savo šlovės valandos, dabar šokdina valdančiuosius. Bet, manau, kad ne tik jie šokdina, bet ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovai Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis R. Karbauskį šokdina“, – sakė jis.
V. Dumbliausko teigimu, R. Karbauskis įspraustas į kampą – turi daugiausia, bet yra nuo visų priklausomas.
Nenorėjo pyktis
„Čia yra tam tikro būrelio žmonių verslas. (…) Tai iš esmės yra grupinis verslas ir reikia tik liūdėti, kad mūsų žaidimo taisyklės leidžia tokias verslo grupes į Seimą, siekdamos savų interesų“, – kalbėjo politologas.
Jis svarstė, kad prezidentas G. Nausėda patvirtinęs naujos Vyriausybės sudėtį su LLRA-KŠS atstovais, nes nenorėjo griauti naujosios valdančiosios daugumos.
„Kiek suprantu, formuojant naują Vyriausybės sudėtį, buvo jaučiamas prezidento noras nesugriauti tos koalicijos, nepykti. Buvo noras nekonfliktuoti ir manau, kad G. Nausėda čia padarė klaidą, nes dabar ta valdančioji dauguma kaišioja špygas, liaudiškai tariant. Sako, kad gerbia juo nuomonę, bet veiksmais visai ką kitą daro. (…) Tai – savotiškas bandymas perkelti galios iš prezidento ir Seimui perimti“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Pridūrė, kad, jei G. Nausėda neatlaikys išbandymo dėl J. Narkevičiaus likimo, tai bus didelė klaida.
„G. Nausėdai reikėtų pasirodyti kietam, nes prezidento įvaizdis blogės“, – kalbėjo jis.
Jis priminė, kad daugelis politologų dabar pasigenda lyderystės trūkumo.
„Premjeras S. Skvernelis serga, prezidentas G. Nausėda dar atsargus, ir išeina, kad R. Karbauskis su V. Tomaševskiu ir likusia koalicija žaidžia kaip pagrindiniai žaidėjai“ , – DELFI sakė MRU politologas V. Dumbliauskas.