Prezidentas G. Nausėda vetavo įstatymą be pasiūlymų. Valstiečiams-žaliesiems ši žinia kol kas yra visiškai nauja, ir jų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad koalicinėje taryboje dar bus diskutuojama, ką galima daryti šioje situacijoje.
Procedūriškai pasirinkimo galimybių nėra daug. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad, kai prezidentas vetuoja įstatymą be pasiūlymų, Seimas turi tik dvi galimybes pritarti veto arba jį atmesti.
„Jei vetuota be pasiūlymo, jei prezidentas neteikia pasiūlymų, tokiu atveju Seimas procedūriškai turi tik dvi galimybes – pritarti arba atmesti“, – sakė A. Širinskienė.
Jei valdantiesiems neužtektų balsų atmesti prezidento veto, jie turėtų dar ir trečią galimybę, svarstyti kitą pasiūlymą. Anksčiau liberalas Simonas Gentvilas yra siūlęs nuleisti rinkimų kartelę partijoms iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6 procentų.
Prezidentas G. Nausėda yra išreiškęs pritarimą tokio dydžio rinkiminei kartelei.
„Seimo komitete patvirtintą sprendimą leisti kartelę iki 4 ir 6 proc. vertiname kaip subalansuotą. Rinkimų kartelės sumažinimas suteiktų daugiau galimybių Seime būti atstovaujamam platesniam piliečių ratui“, – komentare BNS yra nurodžiusi prezidento komunikacijos grupė.
A. Širinskienė sakė, kad dabartiniame etape dar anksti kalbėti apie tokius variantus.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Pirminis planas – atmesti
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI sakė, kad valdantieji bandys atmesti prezidento veto.
„Tai yra akivaizdu. Būtų keista, jei būtų kitaip. Paprasčiausiai yra skirtingos nuomonės, požiūriai. Kai buvo įvesta kartelė 5 ir 7 proc., jei prisimintume istoriją, tai buvo padaryta be jokių politinių argumentų, tiesiog bandant formuoti dvipartinę sistemą.
Lygiai taip pat, žiūrint į kitas šalis, galime rasti valstybių, kuriose nėra kartelės, kurios yra 3 ir 2 procentai. Tai yra politinis sprendimas. Kiekviena valstybė priima šitą sprendimą atsižvelgdama į aplinkybes, demokratijos išsivystymo lygį“, – sakė R. Karbauskis.
Jis nesutinka su argumentais, kad sumažinus rinkimų kartelę į Seimą prieis radikalų.
„Tai yra iš piršto laužta. Tai yra didesnė galimybė Lietuvos gyventojams turėti Seime save atstovaujančius žmones. 3 proc. – apie 50 tūkst. rinkėjų, o 5 proc. – apie 80 tūkst. rinkėjų. Tai reiškia daugiau demokratijos“, – sakė R. Karbauskis.
Planas B – ieškoti kompromiso
LVŽS lyderis sakė, kad, jei valdantiesiems pritrūks balsų atmesti prezidento veto, bus grįžta prie to klausimo su kitais svarstymais.
„Prezidentas viešai buvo pasakęs, kad 4 proc. tiktų. Seimas nusprendė kitaip. Jeigu mums nepavyks atmesti veto, tai tikriausiai bus grįžta prie pasiūlymų, kad būtų pateikta ir priimta dėl 4 procentų. Jei nevetuotų, tai įsigaliotų tas sprendimas“, – sakė R. Karbauskis.
Jo nuomone taip pat nėra teisinga, kad partijoms ir koaliciniams sąrašams taikomos skirtingos rinkimų kartelės.
„Aš nelabai suprantu, kodėl koalicijoms yra kitokia kartelė negu sąrašams. To niekaip nesuprantu, nes kuo skiriasi tie, kurie susitaria kartu eiti į rinkimus nuo tų, kurie eina atskirai, nelabai suprantu“, – sakė R. Karbauskis.
Partijos lyderis sakė, kad, jei būtų jo valia, jis iš viso kartelę panaikintų.
„Bet mes dar tam galbūt nesame subrendę kaip visuomenė, kad jos nebūtų. Bet prisiminkite, kažkada tautinėms mažumoms visai kartelės nebuvo“, – sakė R. Karbauskis.
Planų kalbėtis dėl 4 procentų nėra
Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen DELFI ketvirtadienį sakė, kad jokių planų Seime rasti bendrą sutarimą ir likti ties 4 procentų kartelė nėra.
„Ne, mano žiniomis tokio susitarimo nekyla. Labai džiaugiuosi prezidento G. Nausėdos sprendimu ir kad atsižvelgė į opozicijos raginimą vetuoti. Nes tikrai matome, kad jo tikrieji tikslai buvo labai savanaudiški. Telksime jėgas, kad tas veto nebūtų atmestas“, – teigė ji.
Politikė teigė, kad net ir jos partijos kolegos Simono Gentvilo pasiūlymo kartelę mažinti iki 4 procentų, kurį jis vėliau atsiėmė, taip pat nepalaikė. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, negalima žaidimo taisyklių keisti likus tiek mažai iki rinkimų.
„Tikrai pritarsime prezidento veto, šiuose Seimo rinkimuose dauguma turėtų sveikai mąstančių parlamentarų sutikti, kad rinkimai bus vykdomi pagal senas taisykles“, – DELFI sakė ji.
Puteikis nelinkęs į kompromisus
Kartu su R. Karbauskiu įstatymo projektą dėl 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms pateikė Naglis Puteikis.
Jis DELFI sakė, kad jei savo veto prezidentas nesiūlo likti prie jo nuomone teisingesnio varianto – 4 procentų, tai jokio sutarimo ir neturi būti. „Tai kitaip sakant, jis siūlo likti prie 5 procentų. Tai bandysime atmesti veto. (…) Vadinasi, prezidentas pakluso konservatoriams ir jo remiamiems politologams ir žurnalistams. O pasiūlymas konservatorių yra tęsti tą neteisingumą, kuris buvo iki šiol“, – situaciją komentavo N. Puteikis.
Kirkilas tikisi, kad veto pavyks atmesti
„Socialdarbiečių“ partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tikisi, kad visa koalicija palaikys frakcijos sprendimą atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto.
„Mes apsvarstysime sausio viduryje šitą klausimą. Aš tikiuosi, kad koalicija palaikys mūsų sprendimą atmesti veto“, – sakė G. Kirkilas.
„Socialdarbiečių“ partijos pirmininkas teigia, kad prezidento pozicija yra nenuosekli, nes anksčiau jis siūlė 4 procentų Seimo rinkimų barjerą partijoms.
„Mane šiek tiek ir stebina, kad prezidentas lyg ir buvo pasisakęs viešai dėl 4 procentų, kodėl iš karto jų nepasiūlė... Tai būtų pats lengviausias variantas. Pozicija nenuosekli“, – savo nuomonę pareiškė politikas.
Pasak G. Kirkilo, prezidentas greičiausiai vetavo įstatymą pasidavęs viešosios opinijos spaudimui.
„Po rinkimų prezidentas kaip tik įgauna didesnes galias, jeigu parlamentas yra įvairesnis, tada prezidento įtaka pasidaro didesnė, negu esant tik vienai ar dviem partijoms. Nežinau, kodėl priimtas toks prendimas, bet manau, kad pasiduota viešosios opinijos spaudimui. Nors viešoji opinija buvo įvairi, tačiau vieni garsiau rėkia, kiti – mažiau“, – teigė G. Kirkilas, akcentuodamas, kad 4 procentų rinkimų kartelė partijoms greičiausiai būtų kompromisinis variantas.
Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žemesnės patekimo į parlamentą kartelės partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 proc. Seime bus svarstomas sausio 14 d. neeilinės sesijos metu.
„Abejonių turi mūsų Teisės departamento atstovai dėl to, ar neeilinėje sesijoje galima svarstyti, bet čia nesvarbu. Mes pasiruošime tam“, – ketvirtadienį po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Vetavo kartelę
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį vetavo Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų, rašė BNS.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.
Pasak G. Nausėdos, bet kokie įstatymų pakeitimai, nuo kurių gali priklausyti rinkimų baigtis, turi būti priimami atsakingai, gerbiant konstitucinius principus ir atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas.
Šalies vadovas taip pat sakė, kad nustačius naują teisinį reguliavimą Seimo rinkimų slenksčiai būtų žemesni, negu savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Priimant įstatymą nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.
G. Nausėda pabrėžė, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.
Seimas, daugiausia valdančiųjų balsais, įstatymą dėl rinkimų kartelės mažinimo priėmė gruodžio 10 dieną.