Konferencijos pagrindine ašimi tapo Vokietijos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2020 m., ES santykiai su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas.

„Žinoma, reikia dirbti su visais. Mes net galvojame, kad panašų forumą reiktų sukurti su visais, pavyzdžiui, su Prancūzija, Jungtine Karalyste, nes bus įvairių bėdų, reikia dirbti su visais. Manau, kad mūsų paskutinis bastionas yra būtent Berlynas. Merkel atstovas net ir viešai pasakė, kad Pranzūcija siekia santykių su Rusija be jokių išankstinių sąlygų, neatsižvelgiant į visas raudonas linijas, kurios yra peržengtos. O dauguma verslo atstovų nori nuimti sankcijas, bet mes, kaip profesionalai, puikiai žinome, kad progreso nėra, mes laikysime griežtą liniją. Bet, žinoma, reikia dirbti ne tik su kanclerės Merkel žmonėmis“, – sakė Ž.Pavilionis.

Komentuodamas santykius su Baltarusija, politikas atkreipė dėmesį, kad dar būtina padaryti daug darbų.

Žygimantas Pavilionis

„Aš vėlgi matau daugybę nepadarytų darbų, nepaisant to, kad atrodo turime viską rankose. Niekur, jokiame kitame pasaulio mieste, palyginti su Vilniumi, neveikia tiek užsienio šalių ar fondų su Baltarusija – Adenauerio fondas, tarptautinis respublikonų institutas, JAV kairieji... Daugybė organizacijų. Europos humanitarinis universitetas su 3000 sielų, išmokytų europietiškai. Kas juos gano? Ar mes turime bendrą vaizdą. Per mus, galima sakyti, tankai kitų galingų valstybių važiuoja, o mes net nesidomime tuo. Taigi klausimas – ar mes galime juos sutelkti, o kažkada mes sutelkdavome. Tuos žmones, kuriuos sutelkė, po to rusai rašė visus juodžiausius sąrašus ir jie kartais labai blogai baigė, nes jie bandė padaryti neįmanoma, nors tai reikia daryti.

Mums labai lengva pasakyti, kad reikia dialogo su Baltarusija, bet, mielasis, prieš tą dialogą dar reikia kalnus nuversti ir dar visą kariauną Vakaruose pastatyti, kad tame dialoge atsispindėtų mūsų interesai. Kad tas pats Astravas būtų įdėtas į vokiečių kišenes, ką jie po truputį įsideda. Susitikime su Merkel Nausėda kaip vieną aštriausių klausimų iškėlė Astravo klausimą. Čia jau daug, bet reikia padaryti žymiai daugiau“, – komentavo Ž.Pavilionis.

Laidoje jis taip pat pabrėžė, kad Vokietija transformuojasi į tokią valstybę kokios mes norime.

„Aš manau, kad dabar Vokietija transformuojasi į tokią valstybę, kokios mes norime. Tas procesas tikrai yra pastebimas, aš atsimenu savo vizitus į Berlyną prieš kelerius ar net 10 metų. Tada Berlynas buvo visai kitoks. Dabar Berlynas imasi geopolitinių ambicijų. Taip sakė ir Vokietijos paskirta Europos Komisijos pirmininkė, kuri pasakė, kad pirmą kartą istorijoje komisija bus geopolitinė. Kodėl? Nes tie iššūkiai visgi yra didesni – agresijos nesustabdanti Rusija, jau agresore pripažinta Kinija.

Žygimantas Pavilionis

Aš sakyčiau, kad nereikia iš karto tikėtis stebuklo. Naivu tikėtis, kad bet kas, atėjęs į užsienio politiką, per dieną gali pakeisti pasaulį. Pasaulis nesikeičia, kad ir kas yra išrenkamas. Tai yra labai lėtai plaukianti upė, kur tu turi labai ilgai manevruoti, kurti koalicijas, kad bent kažkiek būtų pakeista vaga, nusausinti, jeigu vyksta agresijos.

Man nuoširdžiai patinka, kad prezidentas G.Nausėda ir jo komanda, telkia. To ne visada būdavo anksčiau“, – kalbėjo pašnekovas.