„Aš norėčiau tik pailsėti“, – nedrąsiai apie paprastą savo poreikį prabilo statutinis ugniagesys Jonas iš Žemaitijos, kuris kartu su kitaus pareigūnais atvyko protestuoti prie Seimo tą dieną, kai jame buvo sprendžiama dėl kitų metų biudžeto.

Ugniagesio, kuris teigia turįs 13 metų darbo stažą, atlyginimas yra maždaug 600 eurų.

„Žinote, ir žmona dirba, ir aš dirbu, bet tuo nesibaigia, reikia ieškoti papildomo darbo. O kaip išgyventi? Mes dirbame kas ketvirtą parą, trys paros laisvos, kada turėtum ilsėtis, bet visi kažką galvoja“, – pasakojo Jonas.

Jis pats sakė, kad laisvu nuo pagrindinio darbo metu ūkininkauja, kartais dar susiranda ir kokį nors kitokį papildomą darbelį.

Trūksta ugniagesių

Ugniagesys pasakojo ir apie nepavydėtinas darbo sąlygas, kurios dažnai pasislepia už gražių skaičių.

„Yra toks momentas, kai pajėgos skaičiuojamos autocisternomis. Kaip mažiems vaikams žmonėms aiškinama, kad gaisrą gesina gausios pajėgos – tarkime dešimt automobilių. Bet žmonės nesupranta, kad ne automobiliai gesina, o žmonės, ugniagesiai, gesina. Jų trūksta. Jeigu išvažiuoja autocisterna su dviem arba trimis ugniagesiais, tai patys įsivaizduojate. O reikia nors penkių“, – sakė Jonas.

Jo žiniomis, Lietuvoje trūksta 500 ugniagesių.

„Plius dar šiemet yra taikoma suminė darbo laiko apskaita – kai ugniagesiams, dirbant paromis, susidaro viršvalandžiai, juos varo namo, kad nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Bet žmogaus tuo momentu tai nėra. Jis nebudi. Tų žmonių nėra, o kažkas turi užgesinti. Daugiau ugniagesių visada užgesins greičiau. Čia nereikia būti kvailam“, – kalbėjo Jonas.

Jis neslepia, kad tai nėra patraukli profesija. Jis pats savo sūnums nepataria eiti jo pėdomis.

„Graži profesija – kaip kosmonautai, taip ir ugniagesiai, bet aš jiems meluosiu, jei sakysiu, kad čia yra geras darbas, tik to siekite, ir norėkite. Nes nėra čia taip jau stebuklinga. Atėjau, dirbu, žinoma, yra socialinės garantijos, pensija greičiau, ta profesija, kaip ir patraukli būtų, bet iš kitos pusės pasižiūri – tu esi pririštas, bet naudos nėra. Atlyginimo, pajamų nėra, tik iš idėjos gali dirbti, o ne dėl atlyginimo“, – sakė Jonas.

Ugniagesiai yra tie, kurie turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Ugniagesiais-gelbėtojais pasitiki 91 proc. (nepasitiki 8 proc.) apklaustųjų, gruodį, remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, skelbė ELTA.

DELFI kalbintas ugniagesys tai vertina, bet kartu nedrąsiai pripažįsta: „bet į parduotuvę nuėję mes pasitikėjimu nesumokėsime“.

Taupo teatrui, negauna paskolų

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas mano, kad nėra normalu, kad ugniagesiai gelbėtojai, kad užsitikrintų būtiniausius savo šeimos poreikius, turi dirbti per kelis darbus.

„Manau, kad nenormalu. Tam ir yra trys dienos laisvos, kad jis atgautų jėgas po darbo, pasiruoštų darbui. Visame pasaulyje yra panašūs grafikai, visi dirba tiek valandų, kiek ir paprasti darbuotojai – 168 valandas. Už tai turi būti orus atlyginimas.

Kiekvienas gali dirbti dviejuose arba trijuose darbuose, jei tai yra jauna šeima, nori daugiau uždirbti. Bet iš vieno darbo žmogus turi išlaikyti šeimą ir išgyventi. Manau, kad už 530 eurų tikrai nėra įmanoma išlaikyti šeimos. Vyrai dirba antrus, trečius darbus. Dėl to pavargsta“, – sakė S. Džiautas.

Paklaustas, kam standartinis ugniagesys yra priverstas taupyti, profsąjungos vadovas sakė, kad, pavyzdžiui, norint su šeima nueiti į teatrą jau reikėtų pagalvoti apie tai, kaip susidėlios mėnesio pajamos.

„Bent jau į spektaklį tikrai norėtųsi nueiti. Pas mane jau vaikai užaugę, tai – ačiū Dievui, bet pas ką yra vaikų, tai neįsivaizduoju... Jiems kredito būstui neduoda su tokiomis pajamomis“, – sakė S. Džiautas.

Pasak profsąjungos vadovo, ugniagesiams trūksta ir modernių darbo priemonių.

„Mes jokių naujovių neįgyvendiname, yra visokie gaisro termovizoriai – gesinimo , ieškojimo žmonių, gesinimo dronai, betono pjaustymai – kas Alytuje būtų aktualu, kad betono skylę galima pramušti su vandens srove. Mes nieko tokio neturime, turime tik paprastas gesinimo ir gelbėjimo priemones“, – sakė S. Džiautas.

Kitąmet augs atlyginimai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad kitais metais visų grandžių ugniagesių pareigūnų vidutinis atlyginimas turėtų didėti apie 125 eurus ir siektų apie 931 eurą, atskaičiavus mokesčius, o pirminės grandies pareigūnų vidutinis atlyginimas didėtų apie 127 eurus ir siektų apie 851 eurą, atskaičiavus mokesčius.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos išplatintą pranešimą spaudai, 2020 metų biudžete numatytas papildomas finansavimas. Tai užtikrins nuoseklų, t.y. 10 proc., visų vidaus sistemos pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio augimą.

„Pradėję derybas dėl 2020 metų biudžeto pirmiausia dėmesį skyrėme nacionalinei kolektyvinei sutarčiai ir vidaus tarnybos statutui, siekdami didinti žemiausios grandies specialistų algas. Šiuo metu yra pasiektas Vyriausybės įsipareigojimas ir, palyginti su 2016 metais, vidutinis atlyginimas padidėjo daugiau nei 30 procentų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad nuo sausio 1 dienos įsigalios naujas Vidaus tarnybos statutas, tad ypač pirminės grandies pareigūnų atlyginimai kils jau nuo metų pradžios, o ne nuo vidurio, kaip numatyta kitose sektoriuose“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pataisoms minimalūs pirminės grandies pareigūnų pareiginės algos koeficientai bus padidinti 0,8. Skaičiuojama, kad padidinus minimalius pareiginės algos koeficientus pirminės grandies pareigūnų pareiginė alga padidėtų iki 140 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Visų grandžių ugniagesių pareigūnų vidutinis atlyginimas didėtų apie 125 eurus ir siektų apie 931 eurą, atskaičiavus mokesčius; pirminės grandies pareigūnų vidutinis atlyginimas didėtų apie 127 eurus ir siektų apie 851 eurą, atskaičiavus mokesčius.

Nepritarė siūlymui skirti lėšų papildomai

Svarstydamas biudžetą, Seimas nepritarė siūlymui skirti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) būtiną papildomą 9 mln. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei 800 000 eurų darbo saugos ir sveikatos priemonėms. Pritrūko tik vieno balso.

Opozicinės Seimo TS-LKD frakcijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, PAGD pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000“ įgyvendinimui bei sukomplektavimui buvo reikalinga skirti papildomai 9 mln. eurų. Tačiau Seimo valdantieji nepritardami siūlymui skirti papildomų lėšų PADG sulaužė savo duotą žodį įgyvendinti „Programą 1000“ ir didinti PAGD pareigūnų darbo užmokestį.

„Deja, bet toks požiūris ir žodžio nesilaikymas dar labiau demotyvuos dirbančius pareigūnus. Taip pat kyla grėsmė, kad PAGD neatlaikys konkurencijos ieškant ir kviečiant sveikus ir jaunus žmones ateiti į tarnybą. Šiuo metu Lietuvos PAGD pavaldžiose tarnybose trūksta 606 darbuotojų, apie 500 iš šių neužpildytų pozicijų yra tiesiogiai susijusios su incidentų likvidavimu. Dėl šios priežasties, dažnu atveju, nėra galimybės surinkti būtiną ugniagesių, vykstančių į gaisrus, skaičių komandose. Profesinių sąjungų duomenimis, į gaisrus bei gelbėjimo darbus vyksta du kartus mažesnis pareigūnų skaičius, nei priklausytų. Tokia situacija kelia grėsmę dirbančių pareigūnų sveikatai ir gyvybei ir gerokai apsunkina galimybes gaisrų metų efektyviai vykdyti pavestas funkcijas“, – pranešime spaudai cituojamas L. Kasčiūnas.

Ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis yra mažiausias lyginant su kitų vidaus įstaigose dirbančių pareigūnų atlygiais. Pradedantis pareigūnas gauna apie 550 eur. „į rankas“, pranešime spaudai atkreipė dėmesį TS-LKD.