„Planuojama patvirtinti apygardų ribas, Lietuvoje lieka 70 apygardų, įsteigta atskira apygarda užsienio lietuviams“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Vilniuje steigiama nauja Pašilaičių apygarda, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus naikinama po apygardą Dzūkijoje ir Žemaitijoje.
Taip pat įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, joje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai.
Apygardų ribos artėjant Seimo rinkimams keičiamos, kad neviršytų įstatymo leidžiamo 10 proc. nuokrypio nuo vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus.
Palyginti su VRK spalį pristatytu apygardų žemėlapiu, daugiausiai pokyčių numatyta Kaune: tarp apygardų perskirstyta maždaug dešimt apylinkių.
„Gavome duomenis iš Gyventojų registro, Kauno miesto savivaldybėje pokyčiai vyksta, nuo vienos apygardos prie kitos prisideda kelios apylinkės“, – sakė VRK vadovė.
Sukūrus vieną apygardą Vilniuje ir vieną užsienyje gyvenantiems piliečiams, dvi apygardas Lietuvoje numatoma panaikinti: tam pasirinkta Dzūkijos apygarda, didžiąją dalimi apėmusi Alytaus rajoną, bei Pietų Žemaitijos apygarda.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.
Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.