Lietuvai reikės svarios ES pagalbos
„Mūsų tikslai yra pakankamai ambicingi iki 2030 m.. (tarpinis laikotarpis – red. past.) Mes ketiname atsinaujinančių energetikos išteklių dalį padidinti iki 45 proc., sumažinti dujų išmetimą 9 proc. nepramominiame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais“, – apie aplinkosauginius Lietuvos įsipareigojimus kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda po EVT susitikimo. Pasak jo Lietuva, jau yra laikoma gan pažangia šiuo klausimu, o Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nors ir buvo skausmingas, tačiau sąlygojo atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Tiesa, tai aplinkosauginiai tikslai kainuos nemažai. Lietuvai iki 2030 m. tam prireiks 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų.
„Tikrai didelę dalį tikimės padengti su ES pagalba, nes tai yra didžiulė našta Lietuvai. Gal nesakyčiau taip tiesiogiai, kad tai našta. Manau, kad didele dalimi šios išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos, tai savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie bus mažiau taršūs ir labiau efektyvūs. (...) Ir kaip ekonomistas pasakysiu, ilguoju laikotarpiu atneš didesnes finansines grąžas. Bet mūsų valstybė nėra pasirengusi praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, kad Sanglaudos ir kitus fondus reikia traktuoti labai glaudžiame sąryšyje su šiuo susitarimu.
„Bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – pažymėjo jis.
Susitarime taip pat įtrauktas Lietuvai svarbus sakinys dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės: „Trečiosiose valstybėse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos apsaugos ir saugos standartus.“
„Kad jos (trečiosios šalys – red. past.) netaptų dar ir nesąžiningai konkurencingesnės, dėl to, kad neinvestuoja į tuos dalykus, kurie kainuoja pinigus, ir dėl to gali gaminti nešvarią energiją pigiau. Ir ne tik energiją, kitus dalykus taip pat“, – paaiškino G. Nausėda.
„Brexit“
ES lyderiai taip pat sutarė palikti galioti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams. Penktadienį ES vadovai aptarė ir „Brexit“ klausimą, t.y. kaip bus bendraujama su Jungtine Karalystę, kai ši galutinai paliks ES.
„ES tvarkosi su didžiuliais iššūkiais ir tikisi, kad Didžioji Britanija, net ir pasitraukusi iš ES, liks artima ir panašiai mąstanti partnerė“, – teigė G. Nausėda ir pridūrė, kad ekonominis bendradarbiavimas bus vienas svarbiausių aspektų ir norėtų, „kad sąlygos būtų išsaugomos maksimaliai liberalios“.
Biudžetas – kitų metų galvos skausmas
Nors planuota, tačiau ES lyderiai paliko nuošalyje gilesnes diskusijas dėl daugiametės finansinės perspektyvos (DFP). Kaip anksčiau minėta, gruodžio pradžioje ES pirmininkaujanti Suomija pristatė savo pasiūlymą dėl 2021-2027 m. DFP ir juo neliko sužavėtos daugelis šalių. Suomijos pasiūlymas numato, kad ES septynerių metų biudžetas sieks 1,07 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), t.y. 1,087 trln. eurų. Tai mažesnis biudžetas nei siūlė Europos Komisija (1,114 proc. (t.y. apie 47 mlrd. eurų didesnį biudžetą), Europos Parlamentas – 1,3 proc.
Lietuva pasisako už didesnį biudžetą, tačiau turtingosios ir didžiausią dalį į ES biudžeto sunešančios valstybės Olandija, Švedija, Austrija, Danija ar Vokietija norėtų apsiriboti tik 1 proc. nuo BNP. Pasak diplomatinių šaltinių, tikėtina, kad kitų metų pirmoje pusėje bus sutarta dėl 1,09 proc. biudžeto.
Be to, Lietuvai labiausia kliūna 3 DFP aspektai. Pagal suomių pasiūlymą, konkrečiai Lietuvai parama per Sanglaudos politiką mažėtų 27 proc. arba daugiau nei 2 mlrd. eurų – iki 5,37 mlrd. eurų. Lietuvos taip pat netenkina tiesioginių išmokų konvergencijos tempai. T.y. pagal projektą, Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus mažesnes išmokas, nei jų kolegos Vakaruose. Šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą. Būtent dėl to ketvirtadienį į EVT atvyksiančius šalių vadovus pasitiko Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių protestuojantys žemdirbiai. Lietuvos netenkina ir skiriama suma Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, kurį ES žadėjo finansuoti. 2021-2027 m. Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriama, tiek kiek numatė Komisija – 490 mln. eurų (t.y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva).
„Diskusija dabar įgis labai konkretų pobūdį, kadangi į ją įsijungia Europos vadovų tarybos prezidentas ir jis dvišaliu pagrindu sieks sutarimo su visomis valstybėmis narėmis. Ir čia mes pamatysime, kiek ES nusiteikusi atsižvelgti prioritetus ar reikalavimus, kuriuos turi valstybės narės“, – kalbėjo G. Nausėda.