Ketvirtadienį balsuodamas Seimas galutinai apsisprendė dėl prezidento Gitano Nausėdos teikiamos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Jau nuo kitų metų sausio sparčiau didės pensijos.

Už tokią įstatymo pataisą ketvirtadienį priėmimo metu vienbalsiai balsavo 103 Seimo nariai. Įstatymo pataisa numato, kad 2020–2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą, kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto. Tai reiškia, kad pensijos papildomai augtų dar po maždaug 3,5 Eur.

Tiesa, nuo 2021-ųjų – 1,91 punkto koeficientas jau būtų taikomas abiems – ir bazinės, ir individualiosios pensijos dalims.

Pajudėjo iš mirties taško?

Senjorės teigimu, pensininkai džiaugiasi, kad po truputį judama iš mirties taško.

„Žinote, mes esame labai patenkinti, kad tos pensijos pajudėjo iš mirties taško, bet jeigu nebus stabdomas kainų apetitas – iš skurdo niekada neišlipsime. Žinoma, tie 30 eurų yra labai gerai, bet jeigu ryte yra pakeliamos pensijos, o vakare pasakoma, kokių prekių kainos didės. O didėja ne tik prekių, bet ir paslaugų kainos.

Grasilda Makaravičienė

Tai kaip galime išlipti iš skurdo, jeigu kainos didėja kiekvieną dieną tiesiog valandomis? Taigi ta padidinta suma yra labai gerai, dėkojame, kad yra rūpestis, bet reikia stabdyti apetitus kainų kėlime“, – sakė G.Makaravičienė.

Senjorai piktinasi kainomis

Pasiteiravus, kaip vertina naujausius prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus, ji tikino, kad džiaugiasi, jos prezidentui svarbus skurstančiųjų likimas.

„Trys eurai nepagerins gyvenimo pensininkams, bet jeigu prie tų 30 eurų dar būtų pridėti trys, tai gal ir nebūtų blogai. Bet, manau, kad Lietuvoje reikia skubiai mažinti skurdo lygį, nes Lietuvoje pensijos yra pačios mažiausios Europos Sąjungoje, o kainos didėja valandomis. Man atrodo, kad pirmiausia reikia apmokestinti kapitalą, apmokestinti dividendus, nes viena ponia pasiėmė dividendų 17 milijonų, bet neaišku, ar ji mokėjo mokesčius.

Apmokestinti vaistines, apmokestinti didelius prekybos centrus. Dabar prekybos centrai gąsdina, kad kils kainos, o kodėl reikia leisti kelti kainas. Jeigu juos apmokestintų, tai tegul jie ir apsimoka iš savo pelno, bet ne žmones taip skriaudžia. Man atrodo, kad verslas turėtų daugiau atsisukti į žmogų, padėti tiems, kurie tikrai skursta ir badauja.

Kainos kyla baisiai ir labai blogai, sunku gyventi jaunimui, šeimoms su vaikais. Jeigu apmokestintume kapitalą, žinoma, nereikia apmokestinti viešbučių, restoranų nes jeigu tai padarys, pas mus sumažės turistų srautas ir neateis pinigai. Visgi Lietuva labai gražus kraštas, kuriuo domisi užsienio kapitalas, bet nenusipelnėme, kad ir toliau eitume su nuleista galva ir prašytume trijų eurų ar daugiau, o mes tai darome visą laiką“, – tikino senjorė.

Pensininkai priversti badauti

Anot jos, labiausiai žemina, kad žmogus, kuris dirbo visą gyveimą, dabar turi gyventi skurde ir badauti.

Arnas Mazėtis, Grasilda Makaravičienė

„Man tai neatrodo sąžininga, bet svarbu, kad tuo susirūpino ir gerbiamas prezidentas Gitanas Nausėda. Aš mačiau daug prezidentų, bet nelabai kas rūpinosi vidaus politika, nes jie turi kitų darbų - užsienio politika, kiti darbai, bet dabartinis prezidentas rūpinasi ir skurstančiais žmonėmis. Manau, kad jeigu sustabdytų apetitus tų, kurie nori kelti kainas, Lietuvoje padėtis stabilizuotųsi ir pensininkai nebevaikščiotų su nuleista galva ir ištiesta ranka. Juk tokia padėtis žemina – žmogus sąžiningai dirbo visą gyvenimą, mokėjo mokesčius, o dabar jis turi badauti“, – apibendrino ji.

Oriam gyvenimui – 800 eurų

Pasiteiravus, kiek turėtų siekti pensija, kad senjoras galėtų gyventi oriai, moteris tikino, kad suma turėtų būti ne mažesnė nei 800 eurų.

„Matote, mes esame įpratę gyventi visaip: ir karo, ir pokario metus išgyvenome, ir nepriklausomybės metus. Mes įpratę taip gyventi, bet kiek galima kentėti. O jeigu kalbant apie orų gyvenimą, aš galiu pasakyti, kad mūsų pensijos neturėtų būti mažesnės nei 800 eurų. Pamenu, kad kai anksčiau tai pasakiau vienoje laidoje, iš manęs visi labai juokėsi. Dar kartą pakartosiu, kad esame įpratę gyventi visaip, bet jeigu oriai – tai reikia ne mažiau 800 eurų. Badauti tada nereikėtų“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie vaistų kainas ir NT mokestį

G.Makaravičienė taip pat neigiamai vertina valdančiųjų siekius dėl NT mokesčio.

„Žinote, aš galėčiau apie save labiau pakalbėti. Aš visą gyvenimą dirbau ir pradirbau 57 metus aktyviame darbe. Man už darbą davė butą, nemokėjau nei cento. Taip pat davė sodą ir taloną mašinai. Štai, ko nusipelniau per visus tuos metus. Kai Lietuvoje prasidėjo privatizacija, reikėjo išsipirkti šį butą, o vagnorkių neturėjau, skolinausi iš šeimos, giminių, dar dabar atidavinėju skolas. Už ką? Manau, kad mano amžiaus žmonės visi taip elgėsi. Visi labai pasipiktinę, kad taip daroma. Turi būti taip – vienas butas, vienas sodas ir viena mašina. Tai negali būti apmokestinama, nes mes jau dabar trečią kartą mokėsime valstybei, už ką? Nežinau“, – sakė ji.

Kritikos nepagailėjo ir vaistų kainoms. Nors mažėjimas yra jaučiamas, vis dar sunku suprasti, kodėl vaistų vykstama pirkti į tokias šalis kaip Čekija ar Lenkija.

„Aš pajutau vaistų kainų mažėjimą. Bet yra tik vienas negeras dalykas, kad dabar vaistus daktaras gali išrašyti trims mėnesiams. Nueini į vaistinę, tai jau visai kiti vaistai, o ne tie, kuriuos naudoji. Bet kodėl? Mes perkame vaistus iš turtingiausių šalių, kur atlyginimai didžiuliai, kur senjorai oriai gyvena. Kodėl mes važiuojame pirkti vaistų į Lenkiją, Čekiją? Čekijoje, pavyzdžiui, jeigu gydytojas išrašė tau receptą, tada tau vaistai yra nemokami. Tai kodėl nepirkti vaistų pas kaimynus, o ne iš nežinia kokių šalių. Mums labai svarbu, kiek kainuoja vaistai“, – sakė ji.