Už šias Karo prievolės įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.
Pasiūlymo iniciatoriai tvirtina, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą.
„Siekiame, jog nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba būtų patogesnė visiems šauktiniams, todėl šaukiamojo amžiaus mažinimas lemtų tai, kad jaunuoliai atliktų šią tarnybą prieš šeimos kūrimą, karjeros pradžią, taip pat galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek galėtume užtikrinti pakankamą kiekis potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Krašto apsaugos ministerijos pateiktai analizės duomenys rodo, kad vyresni nei 23 m. jaunuoliai neproporcingai dažniau patenka į šauktinių sąrašus ir būtinybė atlikti karo prievolę jiems dažnai sukelia nepatogumų dėl šeiminių, darbinių aplinkybių. Taip pat išaiškėjo, kad nemažai vyresnių nei 23 metų jaunuolių yra išvykę į užsienį ar atleidžiami nuo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų.
Nuo 2015 m. pavasario privalomąją karo tarnybą yra atlikę 13 tūkst. karo prievolininkų. Šiais metais suplanuota pašaukti apie 3800 šauktinių. Tokį pat kiekį karo prievolininkų numatoma pakviesti ir 2020 metais.
Priimtais pakeitimais taip pat nuspręsta patvirtinti karinio personalo rezervo pertvarką, numatančią, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys bus apibrėžiamas kaip parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.
Šios Karo prievolės įstatymo pataisos įsigalios po to, kai jas pasirašys prezidentas.
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).