Dėl šio klausimo L. Kasčiūnas kreipėsi net į į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorę Ingibjörg Sólrún Gísladóttir, Europos Tarybos generalinę sekretorę Marija Pejčinović Burić.
Taip pat ir į prezidentą G. Nausėdą, prašydamas įvertinti, ar tokia tvarka atitinka demokratinių valstybių praktiką ir neprieštarauja demokratijos principams.
Pranešime spaudai, aiškindamas kreipimosi motyvus, L. Kasčiūnas rašo, kad mažinti kartelę partijoms ir koalicijoms, kai kitų parlamento rinkimų liko mažiau nei metai, prieštarauja demokratijos principams.
1990 m. gegužės 10 d. įkurta Europos komisija kovai už demokratiją („Venecijos komisija“), kurią Europos Taryba įsteigė siekdama teisinių demokratijos garantijų, priėmė Gerosios rinkimų praktikos kodeksą.
Jo II.2.b punkte rekomenduojama svarbiausių rinkimų įstatymų elementų, ypač reglamentuojančių rinkimų sistemas, rinkimų komisijų sudarymą, rinkimų apylinkių ir apygardų ribų keitimą, nekeisti iki rinkimų likus mažiau kaip vieneriems metams.
L. Kasčiūno teigimu, tokie rinkimų taisyklių keitimai gali Lietuvą nublokšti į mažiau demokratiškų valstybių gretas.
Nors valdančiąją koaliciją sudarančios partijos deklaruoja, kad tokia įstatymo pataisa pagerins demokratijos lygį, nes į parlamentą pateks daugiau politinių partijų, tačiau realiai rinkimų taisyklės keičiamos siekiant išsaugoti valdžią. Kai kurios valdančiosios koalicijos partijos, matydamos prognozes, kad po 2020 m. rinkimų nepateks į kitą parlamentą, naudojasi turimais valdžios resursais, siekdamos palengvinti sau kelią ir išsaugoti savo pozicijas.
Parlamentaro teigimu, panašiai elgiamasi ir Rusijoje, kurioje svarstoma kaip ir toliau išlaikyti valdžią.
„Panašios tendencijos matomos Rusijoje, kur Kremlius svarsto idėją padėti mažosioms politinėms partijoms, kurios nepajėgia įveikti 5 proc. barjero, per 2021 m. rinkimus tam, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ galėtų išlaikyti konstitucinę daugumą naujojoje Valstybės Dūmoje. Tad kyla klausimas – kaip mes galime rodyti pirštu ir teisti valstybes dėl jose vyraujančios demokratijos stokos, kuomet patys nesivadovaujame demokratijos principais?“, – pranešime spaudai cituojamas parlamentaras L. Kasčiūnas.
Darbą tik apsunkins
DELFI primena, kad antradienį valdantiesiems pavyko nuleisti Seimo rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Iki šiol galėjo atitinkamai 5 procentai partijoms ir 7 procentai koalicijoms.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino, kad šis sprendimas didina demokratiją.
„Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje yra nuomonių įvairovė, ir žmonės palaiko įvairius politikus, įvairias partijas, kuo daugiau jų bus Seime, tuo daugiau bus demokratijos ir mažiau vilčių, kad kažkada dominuos viena arba dvi partijos“, – sakė R. Karbauskis.
Politologai vieningai tikina, kad demokratijos tai į parlamentą neatneš ir neigia valdančiųjų teiginius. Jie prognozuoja, kad Seime tiesiog bus daugiau fragmentacijos o ir valdančiąją daugumą sudaryti bus labai sunku.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto (VU TSPMI) dėstytojas Raimundas Lopata skeptiškai sureagavo į kalbas, kad tokiais siūlymais buvo rūpinamasi demokratijos būkle šalyje.
„Man atrodo, kad šiuo atveju tai yra daugiau politinės konjunktūros parengtas sprendimas negu rūpinimasis Lietuvos demokratija. Tai yra akivaizdu“, – sakė R. Lopata.
Politologo įsitikinimu, toks sprendimas įneš didesnio chaoso į Seimą. „Kitaip tariant, bus sunku lipdyti valdančiąją daugumą ir Vyriausybę“, – sakė R. Lopata.
Prezidentas G. Nausėda jau yra pareiškęs, kad palaiko kiek mažesnį kartelės nuleidimą, iki 4 procentų. Opozicijai prašant jo vetuoti šį pakeitimą, jis teigė, kad sprendimai bus priimti ateityje, kai ateis laikas.