„Apčiuopiamiems pokyčiams reikės laiko, šis principas turi būti išlaikytas kelerius metus. (...) Šitame siūlyme įvirtintas principas, kad Vyriausybė kitais metais turi pateikti naują įstatymo projektą, numatantį ilgalaikę strategiją, kaip turi būti didinamos pensijos tiek bazinės, tiek individualios dalies, tikimės, kad pirmas žingsnis prives prie sniego gniūžties efekto, ir bus problema išspręsta“, – sakė S. Krėpšta.
„Žvelgiant į ateitį tikrai norime sistemos, kuri veikia visose šalyse. Dvinarė sistema, numatanti bendrą indeksavimą ir papildomą, nukreiptą į konkrečias problemas“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas teigė, kad didesnės pensijos turėtų pasiekti gyventojus tada, kai „Sodra“ viską perskaičiuos.
„Reikėtų pasitikrinti su „Sodra“ iš techninės pusės, kaip greitai jie sugebės viską suskaičiuoti, bet tas didinimas yra nuo sausio, ir anksčiau ar vėliau tos lėšos pasieks gyventojus“, – teigė S. Krėpšta.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė Prezidentūros siūlymui kitąmet didinti pensijų bazinį dydį. Dėl šio sprendimo kitąmet bazinė pensija per mėnesį augs apie 3,5 euro.
Už tai vienbalsiai balsavo 103 Seimo nariai.
Nustatyta, kad kitąmet indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto, tuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.
Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro.
Prognozuojama, kad 2020 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 396,97 euro, t. y. 8,9 proc. didesnė nei 2019 metais.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Prezidentūros siūlymams nuo kitų metų didinti pensijas buvo nepritaręs. BFK argumentavo, kad tam tiesiog nėra pinigų.