Lietuvoje mokyklos finansavimą gauna iš kelių šaltinių – valstybės ir savivaldybės biudžeto. Lėšos ugdymo įstaigoms taip pat gali atkeliauti ir, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos ar rėmėjų paramos.
Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) internetiniame puslapyje, valstybės skirtas lėšas mokyklos turi naudoti mokytojų, direktorių, bibliotekininkų atlyginimams, socialinės, psichologinės pagalbos organizavimui, vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, neformaliam vaikų švietimui, egzaminams administruoti ir kt.
Tuo tarpu savivaldybės švietimo įstaigoms skirtos lėšos naudojamos ūkinėms išlaidoms: atlyginimams aptarnaujančiajam personalui, pastato eksploatacijai, šildymui, elektrai, kanceliarinėms prekėms ir kt. Mokinio krepšelio pinigų šioms reikmėms mokyklos naudoti negali.
Kaip DELFI teigia savo tapatybės nenorėjusi atskleisti vienos Alytaus švietimo įstaigos darbuotoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI), būtent pastarąsias lėšas mokyklos stengdavosi taupyti, kad metų pabaigoje jas galėtų skirti įvairioms prekėms, kurių ugdymo įstaigai trūksta – pavyzdžiui, dažams klasėms atnaujinti.
Vis dėlto, panašu, kad toks taupymas – perniek, nes savivaldybė nusprendė, kad šie pinigai turi grįžti atgal į savivaldybę, o juos perskirstyti mokyklos galės tik „ypatingai svarbiais atvejais“.
Mokykloms – griežti nurodymai
Griežti nurodymai, kaip naudoti sutaupytas lėšas, rašoma savivaldybės mokykloms išplatintame rašte, suformuluoti Alytaus mero Nerijaus Cesiulio ir savivaldybės administracijos direktoriaus Rolando Juonio pavedimu.
„Sutaupytos lėšos savivaldybės funkcijoms vykdyti bus nukreipiamos gaisro Alytuje padariniams likviduoti, todėl tik ypatingai svarbiais atvejais bus leidžiama jas perskirstyti ir naudoti švietimo įstaigų reikmėms“, – rašoma rašte.
Mokykloms taip pat nurodyta, kad mokyklų direktoriai nebegali savarankiškai pasirašyti įsakymų dėl lėšų perskirstymo. Pirmiausiai, nurodo savivaldybė, jie privalo pateikti įsakymų projektus ir tik pritarus N. Cesiuliui juos pasirašyti.
„Įstatymų projektus su išsamiais ir argumentuotais aiškinamaisiais raštais turite pateikti Alytaus miesto savivaldybės merui ir laukti jo pritarimo (arba nepritarimo), tik pritarus Merui – pasirašyti“, – nurodo savivaldybė.
Be to, rašoma rašte, su N. Cesiuliu mokyklos privalo suderinti ir jau išleistus įsakymus, o jei meras jiems nepritars, mokyklos vadovams teks juos atšaukti.
„Jūsų 2019 m. lapkričio mėn. jau išleisti įsakymai dėl lėšų perskirstymo su aiškinamais raštais taip pat turi būti teikiami derinti Alytaus miesto savivaldybės merui. Jeigu bus gautas Mero pritarimas, įsakymai liks galioti. Jeigu nebus Mero pritarimo, reikės jums savo įsakymus pripažinti netekusius galios“, – švietimo įstaigoms nurodo savivaldybė.
Mokymo įstaigos neviltyje
Kaip teigia apie situaciją DELFI anonimiškai sutikusi papasakoti vienos Alytaus švietimo įstaigos darbuotoja, savivaldybės skiriamas lėšas visus metus mokyklos bando taupyti tam, kad po to galėtų įsigyti reikiamas prekes, pagerinti mokyklos aplinką, nes šioms sritims pinigų savivaldybė esą atseikėja itin mažai.
„Tas lėšas mes taupome taupome, sutaupome tam tikrą pinigų sumą, ji dažniausiai būna keli tūkstančiai. Tas sutaupytas lėšas mes persiskirstome ir galime įsigyti prekes. Tai faktiškai yra vienintelis pinigų šaltinis, iš kur mes galime įsigyti tas prekes – ar kabinetą suremontuoti, ar sienas perdažyti, ar įsigyti kažkokius daiktus.
Svarbiausia, mes iš esmės kitų lėšų negauname. Jeigu gauname, tai juokingas sumas, kokia 40 eurų pasidažymui ir panašiai. Ir viskas, ką galime įsigyti, yra iš tų sutaupytų lėšų. Mums tai yra tikrai kosminiai pinigai, už kuriuos galime kažką pagerinti. Dabartinė mūsų valdžia tikrai labai skriaudžia mokyklas“, – dėl susidariusios situacijos apgailestavo ji.
Pašnekovė teigė, kad jau maždaug rudenį ugdymo įstaigos preliminariai skaičiuoja, kiek nepanaudotų lėšų lieka ir planuoja, kam jas galėtų skirti.
„Jau ir tėvams sakėme, kad štai tą įsigysime. Maždaug po trečio ketvirčio matome, kad jau kažką galime įsigyti, ar kažką paremontuoti, o dabar viskas – visi pinigai turi būti sugrąžinti.
Šiaip, jeigu yra sutaupoma tų savivaldybės lėšų, tai ir patiems darbuotojams – valytojoms, tam techniniam personalui – galima sumokėti tokias kaip kalėdines premijas, paskatinimą už darbą. Ten būna maždaug 100 eurų, bet valytojai, kuri gauna 300 eurų, tai yra didelė premija. Gali būti, kad ir šiuos pinigus paims ir neliks net minimalių sumų žmonėms. Tai juokingos sumos, bet kažkam tai yra tikrai daug“, – apie neviltyje atsidūrusias mokyklas kalbėjo darbuotoja.
N. Cesiulis: galbūt įvyko klaidelė
DELFI susisiekus su Alytaus meru N. Cesiuliu, šis patiko, kad geriau apie situaciją gali pakomentuoti jo pavaduotoja švietimo klausimais ir savivaldybės administracija. Atkreipus dėmesį, kad savivaldybės rašte nurodyta, jog būtent jis turi duoti palaiminimą lėšų perskirstymui, N. Cesiulis atsakė:
„Ne, ne. Tiesiog galbūt švietimo skyriaus vedėjas rašydamas raštą suklydo. Mes priimam sprendimus dėl biudžeto, o dėl visų taupymų yra administracijos klausimas ir administracija su direktoriumi priešaky sprendžia. Duoti, neduoti – meras visiškai nesikiša. Meras vadovauja tarybos darbui, o ne mokykloms ir jų biudžetams. Tiesiog reikėtų klausti administracijos, kiek kas susitaupė. Vieni sutaupė, kitiems trūksta. Tai tiems, kam trūksta, kažkiek pridedame iš to, kas sutaupyta.“
Pasiteiravus, ar jis žino apie švietimo įstaigoms išplatintą raštą ir kas jame nurodyta, N. Cesiulis patvirtino, jog žino, tačiau teigė, kad galbūt rašant raštą tiesiog „įvyko klaidelė“.
„Aš žinau žinau, aš kalbėjau su švietimo skyriaus vedėju, kad vyksta taupymas, bet kažkodėl įrašė – meras sprendžia. Meras niekada nesprendžia, meras dirba su miesto taryba ir sprendžia politinius klausimus, o tuos visus administracinius sprendžia savivaldybės administracija. Galbūt tam rašte įvyko klaidelė, o kodėl parašė – nežinau“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Paklaustas, kodėl nuspręsta gaisro likvidavimo darbams paimti būtent šias lėšas, politikas tvirtino, kad pinigai šalinti nelaimės padariniams nebus naudojami.
„Ne, ne. Žinot, gal kažkas ne taip suprato, gal kažkas ne taip kažką pasakė ar panašiai. Mes sutaupytų lėšų prie gaisro visiškai nededame, nes tas lėšas turėtų kompensuoti valstybė. Čia daugiau tokie vidiniai dalykai – vieni nori persiskirstyti iš sutaupytų atlyginimų į sienų dažymą, kitiems trūksta atlyginimams, tai iš sienų dažymo kelia atlyginimus. Čia tokie dalykai, kad visiems būtų vienodos tvarkos ir taisyklės“, – aiškino N. Cesiulis.
Iš savivaldybės administracijos – atkirtis mokykloms
Tuo tarpu Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys, kuris taip pat nurodomas kaip mokykloms išplatintų nurodymų bendraautorius, staiga pasikeitusia tvarka besiskundžiančias įstaigas apkaltino manipuliavimu. Jis tikina, kad pinigai, kurių mokyklos nepanaudojo, nėra sutaupytos lėšos.
„Labai bloga formuluotė, netikslingai vedėjo paskleista informacija. Tai nėra sutaupytos lėšos, o netikslingai suplanuotos, visų pirma. Tai yra įstaigų klaida, kai jie biudžetuojasi save, savo įstaigų veiklas. Kaip pavyzdys, paprašo pinigų naujam etatui, bet to etato neužpildo ir neva sutaupo lėšas, ir kažką paskui bando padaryti. Tai čia yra lengvas neūkiškumas ir mes paprašėme tų pinigų neleisti be mūsų žinios“, – piktinosi R. Juonys.
Pasak pašnekovo, pasikeitusi tvarka niekaip nesusijusi su miesto patirtais nuostoliais dėl gaisro.
„Pinigai tikrai nebus naudojami gaisro padariniams likviduoti, nes tą, ką mes išleidome iš biudžeto, tai mums Vyriausybė pažadėjo kompensuoti, tai mes neturime jokio poreikio atiminėti iš kitų subjektų. Čia kažkoks labai nešvarus manipuliavimas ir politikavimas, aš norėčiau, kad tai būtų pabrėžta“, – teigė jis.
Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad toks raštas švietimo įstaigoms nebuvo išplatintas, R. Juonys atsakė: „Kažkoks raštas vedėjo buvo išplatintas, bet mes dar aiškinsimės, kodėl jis taip netikslingai parašė tą raštą, nes kalba buvo ne apie tai.“
R. Juonys įsitikinęs, kad mokyklos apskritai negali sutaupyti lėšų, nes jeigu savivaldybės skiriamų pinigų dalis ir lieka, tai esą tik parodo, kad įstaigos neteisingai susiplanavo biudžetus. Administracijos direktorius taip pat pridūrė, kad ugdymo įstaigos manipuliuoja skaičiais ir vadina tai taupymu. Paklaustas, kodėl teigia, jog mokyklos piktnaudžiauja, ar savivaldybė turi surinkusi tokius duomenis, R. Juonys patikino, kad tai esą matoma plika akimi.
„Žinokit, nelabai turiu kažkokių duomenų, bet iš to, ką mes matome, tai matome, kad kažkas vyksta negerai. Vyksta gudravimas gauti daugiau pinigų negu gali gauti, negu mūsų biudžetas tai jiems gali duoti“, – tikino pašnekovas.
Pastebėjus, kad mokyklos sutaupytas lėšas metų pabaigoje galėjo perskirstyti ne vienerius metus, administracijos direktorius atkirto, kad situaciją metas keisti: „Labai ydinga ir negera (tvarka – DELFI). Bandysime ją pakeisti į gerąją pusę. Tiesiog pradžiai mes griežtiname kontrolę, o paskui žiūrėsime, galbūt keisime ir tvarkas.“
Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. biudžete daugiausiai lėšų buvo numatyta būtent švietimo programai. Šios srities išlaidoms buvo numatyta 41 proc. viso savivaldybės biudžeto. Iš viso miestas švietumui skyrė daugiau nei 26 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 11 mln. eurų buvo skirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti arba, kitaip tariant, įvairioms ūkinėms reikmėms. Iš viso mieste yra daugiau nei 30 švietimo įstaigų.
Kaip sugalvoja, taip ir daro
Kad tokia praktika, kai mokyklos visus metus taupo savivaldybės skiriamas lėšas ūkiui ir vėliau jas panaudoja kitoms reikmėms, paplitusi visoje Lietuvoje patvirtino švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė. Vis dėlto, anot jos, yra ir tokių miestų, kurie iš mokyklų šiuos pinigus tiesiog atima.
Pasak profesorės, tokios skirtingos praktikos susiformavo todėl, kad nėra aiškaus reglamentavimo, kaip šiuos pinigus švietimo įstaigos gali naudoti, todėl kaip savivaldybė sumano, taip ir daro.
„Savivaldybėse su sutaupytomis lėšomis elgiamasi įvairiai. Vienos savivaldybės sutaupytas lėšas nukreipia į mokyklas ir leidžia perskirstyti į kitas eilutes, kitos savivaldybės šito nedaro, todėl reikėtų susitarti dėl vieningos sistemos, kad viskas būtų skaidru“, – teigė profesorė.
Anot jos, kol nėra aiškių, visoms Lietuvos mokykloms galiojančių taisyklių, kiekvienas miestas gali nuspręsti individualiai, tačiau turėtų ugdymo įstaigas apie tvarką informuoti iš anksto. Specialistė pastebėjo, kad jei sutaupyti, ūkinėms reikmėms skirti pinigai grįžta atgal į savivaldybę, nebelieka jokių paskatų tokias lėšas taupyti.
„Iš tiesų reikėtų pergalvoti mokyklų finansavimą, iš anksto su mokyklų vadovais ir bendruomenėmis pasikalbėti apie visą finansavimo sistemą, kad tai būtų labai skaidru ir suprantama. Reikia pagalvoti, ar iš tikrųjų neverta duoti tų sutaupytų lėšų ir taip skatinti mokyklas taupyti elektrą, vandenį ir šilumą“, – pabrėžė V. Targamadzė.