„Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai dar labiau didins politinį nestabilumą valstybėje. Akivaizdu, kad jie sukeltų dar didesnę politinės sistemos fragmentaciją. Į šalies parlamentą patektų daug partijų, atstovaujamų po keletą narių. Visuomenei taptų dar sudėtingiau pasirinkti rinkimų sąrašuose – jau dabar rinkėjai skundžiasi dėl painiavos tarp daugybės partijų panašiais pavadinimais“, – sakoma opozicijos kreipimesi į šalies vadovą.
Opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad, jeigu dabar jau Seimo darbas atrodo chaotiškas, tai po Seimo rinkimų įstatymo pataisų įsigaliojimo jį gali būti sunku pavadinti darbu.
„Seime bus sudėtinga suformuoti frakcijas. Frakcijai sudaryti reikia ne mažiau kaip 7 narių, o pateks iš daugybės smulkių partijų po kelis atstovus. Dar sudėtingiau bus formuoti ir išlaikyti stabilias koalicijas. Akivaizdu, kad jau dabar valdantiesiems sudėtinga rasti ir priimti sprendimus. Neretai tokios koalicijos tampa vienos ar kitos politikų grupės, užtikrinančios daugumą parlamente, įkaitėmis ir patiria spaudimą“, – teigia J. Sabatauskas.
Pasak opozicijos lyderio, įstatymo projektą iš dalies galima pavadinti korupciniu, nes jį inicijavusių partijų atstovai dėl tam tikrų interesų atskilo nuo partijų, atvedusių juos į Seimą, arba prarado rinkėjų pasitikėjimą ir dabar tiesiog ėmė ieškoti būdų, kaip užsitikrinti patekimą į kitos kadencijos Seimą.
Opozicija prašo prezidento atsižvelgti ir į tai, kad rinkimų taisyklės keičiamos, likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
„Tai irgi kenkia Seimo reputacijai, nes visuomenė gali suprasti, jog Seimo nariai skubiai keičia rinkimų įstatymą, siekdami savanaudiškų tikslų. Rinkimų taisykles reikšmingai keičiantys įstatymai, siekiant aukštesnės politinės kultūros, turėtų būti priimami bei įsigalioti ne artimiausiems, bet dar kitiems rinkimams, kad nebūtų siekiama siauros grupinės partinės naudos“, – sakoma kreipimesi į prezidentą.
Jį pasirašė opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Gruodžio 10 d. Seimas partijoms iki 3 proc., o koalicijoms iki 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente.
Antradienį už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos suteiks daugiau galimybių mažoms partijoms dalyvauti politinėje erdvėje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad šiuo sprendimu yra padidintas demokratijos laipsnis Lietuvoje.
Iki šiol įstatyme buvo numatyta, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.