Į posėdį atvykusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui teko atsakyti į komiteto narių klausimų laviną dėl premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamos vietos Smiglių kaime Upės gatvės asfaltavimo. Ministras pakartojo savo poziciją, kad viskas, jo teigimu, buvo atliekama pagal normas.
Parlamentaras Jurgis Razma posėdžio metu priminęs formaliąją istorijos pusę pasiūlė inicijuoti smulkesnį keliams prižiūrėti skiriamų lėšų skirstymo reglamentavimą.
„Kas atsitinka, kai nėra tikslaus įstatyminio reglamentavimo, – prasideda įvairios improvizacijos“, – pastebėjo J. Razma.
EK narys priminė, kad 2015 m. Vyriausybės protokoliniu sprendimu buvo nutarta, jog vienas iš prioritetų, skirstant lėšas keliams asfaltuoti, – gausiai tautinių mažumų gyvenamos teritorijos. Toks, anot jo, prioritetas neturėtų būti.
„Man sudėtinga suvokti, kodėl finansuojant kelių asfaltavimą reikalingas prioritetas ten, kur gyvena tautinės mažumos“, – sakė J. Razma ir pridūrė, kad tokie sprendimai turėtų būti atliekami ne Vyriausybės protokoliniu nutarimu, ir pasiūlė jį panaikinti.
Lėšos pagal šį protokolinį nutarimą buvo pradėtos skirti tik 2018 m. Tai, pastebėjo J. Razma, sutampa su laikotarpiu, kada valdantiesiems prireikė Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) paramos. Politikas pateikė lentelę, kurioje rodoma, kad 2019 m. Vilniaus ir Trakų rajonų keliams rezervo lėšos buvo praktiškai padvigubintos. Tai tos savivaldybės, tvirtino J. Razma, kur dominuoja Lenkų rinkimų akcijos interesai.
Nežinojo, ar yra techninis projektas?
Liberalas Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorių Vitalijų Andrejevą su užklausa dėl techninio Upės g. remonto projekto.
„Aš noriu matyti Upės gatvės kapitalinio remonto (...) techninį projektą, jo ekspertizę ir leidimo išdavimą. (...) Noriu pamatyti, kokius dokumentus ruošiant ministro teikimą Vyriausybei, pateikė automobilių kelių direkcijos specialistai. Ten turėtų būti paaiškinta, kodėl prašoma 300 tūkst. eurų“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Į klausimą atsakęs V. Andrejevas liberalą patikslino dėl gatvėms remontuoti privalomų dokumentų.
„Kapitaliniam remontui atlikti reikalingas techninis projektas, bet nereikalingas statybas leidžiantis dokumentas. Įstaigos vadovas patvirtina projektą, ir galima vykdyti darbus“, – patikino kelių direkcijos vadovas.
Vis dėlto į E. Gentvilo klausimą sureagavęs susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius teigė, jog ministerija neturi informacijos apie techninį projektą.
„Tokia informacija mes nedisponuojame. Reikėtų kreiptis į savivaldybę“, – sakė V. Kondratovičius.
J. Narkevičius problemų nemato: operatyvumas vertas pasididžiavimo
Susisiekimo ministras, atsakydamas į klausimus, dar kartą, kaip ir anksčiau, patikino, jog visos procedūros, pasak jo, buvo atliekamos kaip visada.
„Atsirado likutis, kuris buvo operatyviai skirstomas tokiu pačiu būdu, kaip ir praeitais ir užpraeitais metais“, – teigė J. Narkevičius.
„Jeigu kam tinka žodis „įsisavinti„, galima ir taip sakyti. Aš kalbu, kad darbai yra atlikti“, – pabrėžė susisiekimo ministras.
Jis priminė, jog pateiktas pasiūlymas dėl rezervų lėšų perskirstymo pirmiausia buvo aptartas Vyriausybės posėdyje. Jo teigimu, operatyvus kelių tvarkymas, neišskiriant šios konkrečios Upės gatvės, yra pavyzdingas.
„Per kokį laiką atlikti darbai – tai vertas pasididžiavimo pavyzdys, kad visi darbai būtų taip atlikti. Ar ten? Ne tik ten. Ir kitose savivaldybėse (...) darbai atlikti laiku“, – pabrėžė ministras.
ELTA primena, kad 15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono keliams asfaltuoti papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvei, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontuoti.
Po laikino nedarbingumo į Vyriausybę grįžęs S. Skvernelis, vertindamas pasirodžiusią informaciją apie šalia jo namų asfaltuojamą gatvę, sakė į procesus nesikišantis.
„Vilniaus rajono savivaldybė nusprendžia, kur tas lėšas skirti ir kam suteikti prioritetą kalbant apie kelius ir lėšas“, – pridūrė premjeras.