Viena vertus, užsimota plačiai. Jubiliejinėje, jau 5-joje Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotuoje metinėje konferencijoje, kuri vyks trečiadienį, gruodžio 11-ąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, anot RESC direktoriaus Lino Kojalos, siekiama aptarti tendencijas, kurios daro įtaką šiandienos ir rytdienos Lietuvos užsienio politikai.

„Todėl pirmoji dalis akcentuos tris aspektus: transatlantinių santykių situaciją; Kinijos veiksnį; Jungtinės Karalystės rolę „Brexit“ kontekste. Siekis yra geriau suprasti veiksnius, kurie formuoja Vakarų šalių politinę darbotvarkę“, – pabrėžė L. Kojala.

Ir nors Lietuvoje, bent jau viešojoje erdvėje dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvai labiau rūpi tik ekonominiai, saugumo klausimai, susiję su ES ir NATO, pastaruoju metu pasaulyje ne mažiau svarbesni, nei aižėjančio Aljanso klausimai yra ir toliau nuo Lietuvos esančios problemos.

„Pavyzdžiui, JAV yra tradiciškai laikoma kertiniu Lietuvos sąjungininku, bet mes mažai suprantame, kaip ir kodėl klostosi Vašingtono ir Pekino santykių dinamika. O juk ji turės milžinišką poveikį Baltijos valstybėms, tiek žvelgiant į globalią ekonomiką, tiek į geopolitinį jėgų išsidėstymą.

Todėl džiaugiuosi, jog turėsime Baltuosiuose Rūmuose 2017-2018 m. su šiais klausimais dirbusį Generolą Robertą Spaldingą, kuris tiesiogiai prisidėjo ir prie svarbiausio JAV saugumo dokumento – Nacionalinės Saugumo Strategijos – rengimo“, – džiaugėsi L. Kojala.

Linas Kojala

Be šio generolo, konferencijoje taip pat dalyvaus Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, Jamesas Rogersas, „Global Britain Programme – Henry Jackson Society“ direktorius iš Jungtinės Karalystės, Elisabeth Bauer, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos ir Šiaurės šalims, buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Ramūnas Vilpišauskas iš TSPMI ir „Ignitis“ grupės generalinis direktorius Darius Maikštėnas, „Ignitis“ grupės generalinis direktorius. Dalyvius turėtų pasveikti aukščiausi šalies vadovai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis.

NATO – ne konstanta

Kita vertus, ekspertas pripažino, kad praėjusią savaitę pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame politiškai buvo patvirtinti NATO gynybos planai Lenkijai ir Baltijos šalims, parodė, jog nieko nėra amžino. Juo labiau, kad per susitikimą gandus apie galimą gynybos planų blokavimą užsiminusi Turkija net ir davusi politinį pritarimą šiems planams vėliau dar kartą reiškė abejones dėl jų galutinio patvirtinimo.

„Neturėtume laikyti dabartinės saugumo architektūros ir jos principų – pirmiausiai NATO – konstanta. Pokyčiai vyksta, ir mažoms valstybėms svarbu apčiuopti naujus vėjus kiek įmanoma anksčiau – tam, kad būtų gebama adaptuoti taktiką ir strategiją, užbėgti už akių iššūkiams.

Tai nereiškia, jog Aljansas aižėja – Londone pamatėme, kad bėdas užgožia faktas, kad bendradarbiavimas yra tiesiog naudingas visoms pusėms; visgi reikia ieškoti naujų prieigų, jei norime, kad Lietuvai aktualūs klausimai būtų išgirsti, o interesai – apginti“, – sakė L. Kojala.

Nemažiau svarbus, anot jo, yra ir aiškiai iškilęs Prancūzijos ambicijų bei lyderystės veiksnys. Tačiau ar Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO smegenų mirtį, konfliktavimas su JAV ir siekis suartėti su Rusija kaip tik ir nekelia grėsmės Lietuvos interesams? O gal tai tėra tradicinė prancūziška užsienio politika, kurią vykdė ir Emmanuelio Macrono pirmtakai?

Emmanuelis Macronas, Vladimiras Putinas

„Prancūzija turi ir istorinių-idėjinių-kultūrinių, ir pragmatinių priežasčių ieškoti sąlyčio taškų su Rusija. Pirmasis dėmuo veikiausiai smarkiai nesiskiria nuo to, ką darė Macrono pirmtakai, bet antrasis aspektas keičiasi dėl aplinkybių. JAV vaidmens Europoje mažėjimo rizika aptarinėjama ne tik Paryžiuje, bet ir kitose Europos sostinėse, o taip pat Vašingtone.

Be to, sunku nematyti Kinijos veiksnio, kuris skatina Europą bent jau siekti bendros politinės pozicijos. Galiausiai Vokietija atrodo kiek prislopusi, ir ryški E. Macrono persona suteikia jam daugiau priemonių formuoti darbotvarkę. Tad negalime ignoruoti siūlymų, kurie netrukus gali virsti konkrečiais veiksmais. Būtų klaida nurašyti teiginius, kuriems nepritariame, kaip kvailus ar neturinčius pagrindo“, – pabrėžė RESC vadovas.

Intriga dėl britų – iki paskutinės minutės

Panašiai dėmesio RESC metinėje konferencijoje susilauks ir „Brexit“ tema, mat Lietuvai, anot L. Kojalos, turėtų būti aktualus ne tik pats išstojimo procesas, bet ir tolesni britų planai Europos politinėje ir saugumo architektūroje, ypač dabar, likus visai nedaug laiko iki Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų, kuriuose netrūksta radikalių siūlymų.

Pavyzdžiui, iššūkį premjerui Borisui Johnsonui metantis leiboristas Jeremy Corbynas atvirai deklaruoja radikalias socialistines idėjas ir neslepia savo palankaus požiūrio į Rusiją ir atvirkščiai – nusistatymo prieš NATO bei aktyvesnį britų vaidmenį sprendžiant saugumo klausimus Europoje.

„Tai ir bus viena iš konferencijos intrigų. Dominuojanti tezė yra ta, kad britams išstojimas iš ES reikš didesnį norą įsitraukti į Europos gynybos politiką per kitus formatus, tokius kaip NATO. Šiuo atveju skirtis tarp B. Johnsono ir J. Corbyno, kuris skeptiškas Aljansų atžvilgiu, vizijų yra gana ryški. Tačiau Lietuvai svarbu, ką intelektualiniame ir politiniame lygmenyje apie Jungtinės Karalystės užsienio politiką svarsto sprendimų priėmėjai“, – teigė L. Kojala.