Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa neužfiksavo 3,1 proc. paklaidą viršijančių pokyčių, kalbant apie partijų reitingus. Mažesni pokyčiai lėmė tai, kad Lietuvos socialdemokratų partija formaliai atsidūrė antroje vietoje, o „valstiečiai žalieji“ smuko į trečią.
Skirtumas tarp šių partijų rezultatų yra 0,5 proc., tai yra neperžengia paklaidos ribų, todėl teisingiausia būtų konstatuoti, kad socialdemokratai, jei ir nepralenkė, tai tikrai pasivijo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą.
Labai prasta žinia kairiesiems
Pirmoje reitingų lentelės vietoje išlieka TS-LKD, už ją spalį būtų balsavę 18 proc., o lapkritį – 19,1 proc. respondentų.
Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas spalį buvo 6,9 proc., o lapkritį – 8 procentai. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos reitingas spalį – 10,2 proc., o lapkritį – 7,5 procento.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius DELFI sakė, kad naujausi reitingai rodo vieną žinią – lapkritis buvo labai geras dešiniesiems ir labai blogas kairiesiems.
Paprašytas pakomentuoti „valstiečių“ reitingą, K. Girnius sakė, kad įdirbis tam buvo daromas visus šiuos metus.
„Mane stebina, kad „valstiečiai“ dar gauna 7,5 procentus, praktiškai visi šie metai buvo fiasko. Viskas prasidėjo nuo mokytojų streiko, tada visi pralaimėti rinkimai, o dabar dar tas sudaromas biudžetas, kai pajamų šaltiniai keičiami beveik kas dieną. Tai sukuria tikrai labai nekompetentingos partijos įvaizdį. Be to, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis su savo vendeta prieš Viktorą Pranckietį leidžia visiškai suprasti, kodėl žmonių netenkina ši partija“, – DELFI sakė K. Girnius.
„Manau, kad jei reikalai tęsis tokie, kokie yra dabar, „valstiečiai“ turėtų būti laimingi, jei kituose rinkimuose laimės 6–7 procentus“, – prognozavo politologas.
Antroje reitingų lentelės vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). K. Girniaus teigimu, tai lemia ir „valstiečių“ kritimas žemyn.
„Reikia pastebėti, kad Darbo partija irgi panašiai pakilo, rodo, kad kairiosios jėgos persiskirsto. Pagrindinės trys kairiosios jėgos: valstiečiai, socialdemokratai ir Darbo partija, tai „valstiečių“ nuosmukis neišvengiamai padidina tų, kurie balsuos už „socdemus“ ir Darbo partiją“, – kalbėjo politologas.
Jis stebėjosi, kad Tėvynės sąjunga savo rezultatu praktiškai atliepia visas tris kairiąsias partijas.
„Kas yra tikrai įspūdinga, atrodo, kad konservatoriai jau pasiekė tą savo natūralų dydį, jie turi 19 procentų, o visos trys kairiosios partijos turi tik 23 procentus, kartu sudėjus. Ta viena partija, konservatoriai, surenka tiek pat, kiek visi kairieji. O jeigu dar prie konservatorių pridėtume ir Liberalų sąjūdį, tai atrodo, kad dešinieji turi neblogą tikimybę laimėti rinkimus“, – kalbėjo K. Girnius.
Jis pabrėžė, kad dabar prognozuoti kitų Seimo rinkimų lemtį gerokai per anksti, lieka galimybė, kad per kurį laiką kairiosios partijos atsigaus.
Kodėl nusisuka rinkėjai?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis teigė, kad reitingai parodo „valstiečių“ veiklos nesėkmę.
„Priežastys politinės, akivaizdu. Iš vienos pusės, yra vykdoma politika, kurią daug kas mato kaip nereikalingą, nepopuliarią ir nenorimą. Labai svarbus dalykas, kad nėra vykdomi rinkiminiai pažadai – tas, kas dabar yra daroma, neturi nieko bendro su rinkiminės kampanijos metu žadėtais dalykais ir programa“, – tikėtiną „valstiečių“ smukimo priežastį įvardijo Š. Liekis.
Jo teigimu, antrą vietą užėmę socialdemokratai jokių aiškių žingsnių, kad galėtų persivilioti nuo „valstiečių“ nusisukantį rinkėją, nedaro.
„Socdemai“ irgi nelabai turi ką pasiūlyti. Kol kas nematyti, kad galėtų tapti realia centro kairės partija, nematyti jokių žingsnių daromų. (…) Dabar „valstiečiai“ praranda savo rinkėją. O „socdemai“, ar jie sugebės perimti „valstiečių“ rinkėjus? Greičiausiai ne“, – DELFI sakė Š. Liekis.
„Visi nori savimi pasitikinčių ir žinančių, ko nori, politikų“, – sakė politologas, kalbėdamas apie priežastis, kodėl rinkėjai nusisuka nuo „valstiečių“. O būtent neseniai pasiūlyti mokesčiai ir rodo, kad nėra bendro stipraus požiūrio.
Jei sumažins kartelę – Seime bus chaosas
Už Darbo partiją spalį būtų balsavę 5,5 proc., lapkritį – 7,2 proc., už Liberalų sąjūdį – atitinkamai 6,3 proc. ir 6,6 proc. respondentų.
„Matyt, vėl gelbėtojo vaidmenį prisiima, žmonės to ieško“, – apie gana aukštą Darbo partijos rezultatą sakė Š. Liekis.
Esant dabartinei rinkimų į Seimą kartelei – 5 proc. partijoms ir 7 proc. – koalicijoms, į Parlamentą būtų patekusios šios penkios partijos. Jeigu kartelė būtų nuleista iki siūlomų 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms, patektų dar trys partijos.
Laisvės partijos reitingas spalį buvo 3,5 proc., lapkritį – 3,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,3 proc., o partijos Tvarka ir teisingumas – atitinkamai 5 proc. ir 3,1 proc.
Už Naglio Puteikio vadovaujamą Lietuvos centro partiją „Gerovės Lietuva“ spalį būtų balsavę 2,9 proc., lapkritį – 2,7 proc., už Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungą – atitinkamai 1,5 proc. ir 2,3 proc. respondentų. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingas lapkritį buvo 1,6 proc., o Žaliųjų partijos – 1,1 procento.
3,4 proc. apklaustųjų lapkritį būtų rinkęsi kitą partiją, 19,5 proc. sakė, kad nebalsuotų, o 13,9 proc. nežinojo, už ką balsuoti, arba neatsakė.
K. Girnius tikino, kad jei Seimas priimtų galimybę mažinti kitų metų rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms, Seime būtų tikras sąmyšis. Nes dabartiniai reitingai rodo, kad į Seimą galėtų patekti ir Laisvės partija, Centro partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), galbūt ir naujų politinių jėgų.
Politinių partijų vertinimo lentelėje šį mėnesį nematyti valdančiojoje koalicijoje dirbančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), jie nesurinko nė dviejų procentų. K. Girniaus teigimu, ši partija gyvena tik iš „valstiečių“ malonės.
„Manau, labai akivaizdu, kad ši partija irgi nieko nedaro, palaiko blogiausias „valstiečių“ iniciatyvas. Rodosi kaip nepajėgi ir nedirbanti partija, kuri gyvena tik iš „valstiečių“ malonės“, – apie LSDDP kalbėjo K. Girnius.
„Valstiečių“ elektoratas – dvi partijos
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas pastebėjo, kad TS-LKD reitingas yra aukštas ir stabilus.
„Jų palaikymas šiek tiek didesnis tarp jaunimo, tačiau jis išsibarstęs tarp visų amžiaus grupių. Žiūrint pagal kitas charakteristikas, juos labiau palaiko aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, dažniau – specialistai, didmiesčių gyventojai. Šis profilis išlieka gana stabilus“, – sakė I. Zokas.
Pasak sociologo, daugiau pokyčių yra kairiajame politiniame flange.
„Matome „valstiečių“ ir Tvarkos ir teisingumo reitingų mažėjimą. O augimas matyti iš Darbo partijos ir socialdemokratų reitingų. Darbo partijoje labiau auga vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojų palaikymas. Socialdemokratai irgi daugiau orientuojasi į rajonų centrus ir kaimus, bet juos palaiko daugiau aukštesnio išsimokslinimo, gaunantys didesnes pajamas respondentai“, – sakė I. Zokas.
„Valstiečius“, pasak sociologo, labiau palaiko vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių ir vidutinių pajamų, gyventojai, daugiau rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
„Ten, kur jie turėjo savo didžiausią stiprybę, ten ji ir lieka, tik tas palaikymas yra aptrupėjęs. Kalbant apie tas kategorijas, sustiprėjo socialdemokratai ir Darbo partija“, – sakė I. Zokas.
Norėtų premjerės Šimonytės
Sąraše, kur klausiama respondentų, kuris politikas arba visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, pirmauja TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė. Ją spalį palaikė 14,6 proc., o lapkritį – 15,6 proc. respondentų.
Antroje vietoje – dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, jo reitingas spalį buvo 10,9 proc., lapkritį – 8,9 procento.
Trečias – TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Spalį jį palaikė 6,8 proc., lapkritį – 7,8 proc. respondentų.
Apklausos duomenimis, kaip ir praėjusį mėnesį, geriausiai vertinama kandidatė užimti premjero pareigas ir toliau lieka TS-LKD atstovė I. Šimonytė. Dabartinio premjero S. Skvernelio vertinimas ir toliau krenta.
„Manau, kad tai yra ir S. Skvernelio pralaimėjimas ir I. Šimonytės laimėjimas“, – sakė K. Girnius.
„Reikia pastebėti, kad visi konservatorių teoriniai kandidatai į premjero poziciją pakilo. Ir I. Šimonytė pakilo, ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris niekada nebus premjeras, net ir Andriaus Kubilius. Lapkričio mėnesio apklausa buvo labai palanki konservatoriams. Kiek ilgai tai tęsis, nėra aišku“, – DELFI reitingus komentavo K. Girnius ir svarstė, kad pastebimi tokie geri rezultatai, nes ši jėga sugebėjo atsiriboti nuo valdančiųjų.
VDU politologo Š. Liekio teigimu, I. Šimonytės rezultatas aukštas, nes ji nepriklauso partijai.
„I. Šimonytė nėra partijos narė, tai čia irgi dviprasmiška, nes jos geras vertinimas yra susijęs su tuo, kad ji nėra konservatorė“, – su DELFI įžvalgomis dalijosi Š. Liekis.
Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingas spalį buvo 6,4 proc., lapkritį – 5,9 proc., socialdemokratės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 4,9 proc. ir 3,6 procento.
Buvusį premjerą, dabar frakcijos „Lietuvos gerovei“ Seime narį Algirdą Butkevičių premjeru spalį norėjo matyti 1,2 proc., lapkritį – 3,3 proc., Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,8 proc. ir 3,1 proc. respondentų.
Buvęs premjeras, europarlamentaras, TS-LKD narys Andrius Kubilius spalį turėjo 2,5 proc., lapkritį – 3 proc. respondentų palaikymą. Buvusio eurokomisaro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio reitingas spalį buvo 2,2 proc., o lapkritį – 2,9 procento.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį premjeru spalį norėjo matyti 2,6 proc., o lapkritį – 2,2 proc. apklaustųjų.
Vyriausybei nėra ko džiūgauti
Vyriausybės darbą teigiamai ir greičiau teigiamai spalį vertino 26,1 proc., lapkritį – 24,7 proc. respondentų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai apie Vyriausybės veiklą spalį pasisakė 66,2 proc., lapkritį – 69,1 proc. respondentų.
7,7 proc. apklaustųjų spalį ir 6,2 proc. lapkritį sakė, kad nežino, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.
VU TSPMI politologas K. Girnius sakė, kad per mėnesį nuo praėjusios apklausos nepasikeitęs Vyriausybės vertinimas turėtų būti suprastas kaip „dugno pasiekimas“.
„Tai reiškia, kad neigiami vertinimai yra pasiekę tam tikrą lygį, jau arti 2/3 rinkėjų neigiamai žiūri į Vyriausybę. Daug blogiau negali būti. (Vyriausybė – aut. past.) jau yra pasiekusi tą dugną. Kad ir kaip būtų, didina pensijas, vaiko pinigus, gal ne tiek, kiek buvo laukta, bet vis tiek yra žmonių, kuriems Vyriausybės veikla naudinga. Truputį skatina socialinį teisingumą, jų palaikymą turės“, – kalbėjo K. Girnius.
Pridūrė, kad jei R. Karbauskis nebūtų toks kovingas ir „piktokas“, Vyriausybės vertinimas irgi būtų šiek tiek didesnis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų lapkričio 19–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. – tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. – internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, ją respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.