Įvardijus motyvus Seimas balsavo: iš viso balsavo 63 nariai, todėl balsavimą teks pakartoti.

„Ne šiandien“, - sakė posėdį vedusi Rima Baškienė, kalbėdama apie tai, kad balsavimą teks pakartoti.

Balsavime nedalyvavo visos Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos.

Vieningai už balsavo visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) ir LSDDP atstovai, po 8 parlamentarus. 37 valstiečiai taip pat palaikė pasiūlymą, du frakcijos nariai: Stasys Tumėnas ir Darius Kaminskas balsavo prieš, susilaikė Rūta Miliūtė ir Laimutė Matkevičienė.

Anksčiau balsuojant dėl įstatymo pataisų priėmimo pastraipsniui, valdančiųjų balsais pritarta „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio ir Centro partijos vadovo Naglio Puteikio siūlymui kartelę nuleisti iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms. Seimas šiam straipsniai pritarė. Už balsavo 60, prieš 39, susilaikė 2.

Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė, bei socialdemokratė Rasa Budbergytė siūlė naują įstatymo įsigaliojimo datą – 2021 metų sausio 1 dieną, kad negaliotų kitiems Seimo rinkimams. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Šiam pasiūlymui nepritarė ir Seimas, už balsavo 45, prieš 34, susilaikė 23.

Kaltino paslaugomis partneriams LSDDP

Dėl viso įstatymo projekto kalbėjęs Povilas Urbšys palaikė pasiūlymą, tikindamas, kad taip rinkėjo balsas bus vertingesnis.

„Šis pasiūlymas inicijuotas iš politinio išskaičiavimo. Bet jei mes kalbame apie teisingumą rinkimuose ir tuos, kuriems mažėja tų, kurie turi balsuoti, (…) tie balsai neišgaruoja. Manau, kad kartelės sumažinimas labiau vertina rinkėjo balsą“, - kalbėjo parlamentaras.

Prieš kalbėjo Andrius Mazuronis teigė, kad šis įstatymo projektas yra skirtas koalicijos partneriams – Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP).

„Jūs ant šito laužo deginate savo populiarumo likučius, tokius pasiūlymus darydami“, - tikino parlamentaras.

Petras Gražulis teigė, kad įstatymo pakeitimas įves daugiau demokratijos, nes daugiau žmonių ateis balsuoti, didės aktyvumas. Ir Seimas bus daug didesnis atspindys rinkėjų valios.

M. Majauskas Seimo narius tikino, kad sumažinus kartelę Seime nebebus įmanoma susikalbėti.

„Mažindamas kartelę didins valstybės statytojų nesusikalbėjimą, manau, kad neturėtume eiti tuo keliu. O mažuosius valdančiųjų brolius kviečiu atsitokėti, nes neužteks balsų, jūs apgauna“, - tikino konservatorius. Pridurdamas, kad šiuo pasiūlymu valstiečiai tiesiog nori sulaukti LSDDP paramos biudžetui, o po to šis pasiūlymas bus pamirštas.

LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas siūlė parlamentarams pažvelgti į Europą – iš 27 šalių ES, tik 9 šalys turi 5 procentus, visos kitos – mažesnę kartelę, o kai kurios iš viso netaiko jokio barjero.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad jei šiam įstatymui bus pritarta, liberalai kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašys jį vetuoti.

Dabar taikoma tvarka - 5 procentai

Pirminiame pataisų projekte siūlyta, kad politinės partijos dalyvautų mandatų dalybose daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 4 proc., o koalicijos – 6 proc. ribą. Tokiam pataisų variantui paramą yra išsakiusi ir Prezidentūra.

Šiuo metu rinkimų kartelė siekia 5 proc. partijoms ir 7 proc. koaliciniams sąrašams.

Pataisą dėl žemesnės kartelės inicijavo liberalas Simonas Gentvilas, ją argumentavęs siekiu suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą. Savivaldos rinkimams šiuo metu yra nustatytas 4 proc. ir 6 poc. rinkimų barjeras.