„Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, toks įstatymo projektas, keičiantis VAD pavaldumą, yra paruoštas remiantis tarptautine praktika bei reikalingas, siekiant atpainioti vidaus reikalų sistemos įstaigų funkcijas.

Projektu siekiama VAD sudaryti teisines prielaidas vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai ­– Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, kuri būtų atskaitinga Vyriausybei, rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Vis dėlto Prezidentūra siūlomus pakeitimus vertina skeptiškai bei svarsto, ar, įvykdžius vidaus tarnybos sistemos optimizavimą, tikslinga būtų tokią įstaigą, kaip VAD, padaryti savarankiška.

„VAD pagal savo funkcijas iš tikrųjų labai išsiskiria iš visų kitų šiuo metu vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų. Jis nevykdo ikiteisminio tyrimo funkcijų, ką vykdo policija, ir tas išskirtinumas labai keistai atrodo, kada įstaigos yra tiesiog dirbtinai priskiriamos vidaus reikalų sistemai“, – poreikį, kad VAD nebeliktų pavaldi VRM, Eltai aiškino A. Širinskienė.

Kartu ji pridūrė, kad iki šiol policijai priklausiusi funkcija – saugoti ambasadas, taip pat bus VAD prerogatyva.

„Keista, kai policija tampa ambasadų sargais, tai tų funkcijų atpainiojimo tikrai bus, ir manau, bus daugiau to skaidrumo ir viešumo“, – argumentavo politikė.

Seimo narės teigimu, užsienio valstybių praktika taip pat rodo, kad šalies vadovybę įprastai saugo pakankamai nepriklausomos institucijos.
„Tarptautinėje praktikoje tos institucijos, kurios užsiima vadovų apsauga, jos paprastai yra pakankamai savarankiškos. (...) Tikrai sunku surasti, kad toks darinys, kaip mūsų, saugotų valstybės vadovus“, – sakė A. Širinskienė.

Prezidentūra nepritaria

Vis dėlto į šio projekto Seimo TTK vykusį svarstymą atvykusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja Elena Masnevaitė atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas nepritaria tokiems VAD pavaldumo pokyčiams.

„VAD vykdo tikrai labai svarbią funkciją, niekas dėl to nesiginčija, tačiau ta funkcija yra labai siaura. Dėl tos vykdomos funkcijos labai abejotina, ar iš tikrųjų yra tikslinga ir proporcinga, efektyvumu pagrįsta kurti atskirą tarnybą“, – retoriškai komiteto narių klausė E. Musnevaitė.

G. Nausėdos patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje buvo vykdomas vidaus tarnybos centralizavimas ir optimizavimas, tad toks projektas, E. Musnevaitės teigimu, griauna vidaus tarnybos reformos nuoseklumą.

„Šis projektas griauna šios reformos ir vientisumą, ir nuoseklumą. Be to, šio projekto priėmimas gali sukelti sniego gniūžtės efektą: kitos tarnybos (...) gali ateiti ir sakyti, kad mes taip pat norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Kokiais argumentais mes galėsime jiems sakyti, kad ne, jums tai nepriklauso?“, – svarstė E. Musnevaitė.

Kartu ji teigė, kad, VAD priskiriant saugoti ambasadas, pamirštama apie teismų, kuriuose narpliojamos rezonansinės, organizuoto nusikalstamumo bylos, apsaugą.

Vis dėlto TTK pirmininkė A. Širinskienė, atsakydama į tokius Prezidentūros nuogąstavimus, tvirtina, kad šalies vadovo patarėjai tokius klausimus kelia ne laiku. Ji patikino, kad Užsienio reikalų ministerija dar klausymų metu pasiūlė VAD atsakomybei priskirti ne tik ambasadų, bet ir ambasadorių apsaugą. Teikti savo pasiūlymus, pasak jos, Prezidentūra tuomet taip pat galėjo.

„Suprantu, kad prezidento patarėjai yra nauji žmonės, kiti Seime ar valstybės institucijose iš viso nedirbę ir kartais tiesiog nesupranta, kur tuos pasiūlymus reikia aptarti. Mes turėjome klausimus iki šito posėdžio, ir tikrai buvo tie patys prezidento patarėjai. (...) Man gaila, kad prezidento patarėjai tų klausimų nekėlė ten, kur jie iš esmės Seime yra keliami – klausymuose“, – pridūrė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.