Šiuo metu, pagal Seimo statutą, Seimo nariui, neturinčiam Vilniuje gyvenamosios patalpos arba turinčiam teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, jo įgaliojimų laikotarpiu kartu su šeima nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje. Be to, jis išsaugo teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė siūlo atsisakyti skandalų nuolat lydimo Seimo viešbučio ir jį parduoti. Kasmet viešbučio išlaikymas valstybei kainuoja 123 tūkst. eurų, pastatas 2017 m. įvertintas 6.3 mln. eurų.
„Siūlau Seimo statuto pakeitimus, kurie leistų atsisakyti Seimo viešbučio paslaugų ir jį privatizuoti. Tai ne tik sutaupytų valstybės lėšų, bet ir būtų atsisveikinta su nuolat skandalų lydimu atgyvenusiu objektu pačiame Vilniaus centre“, – pranešime spaudai cituojama A. Armonaitė.
Seimo narė siūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kurios parlamentarai nuomos išlaidas gali kompensuoti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
„Estijoje parlamentarai gauna papildomas parlamentines lėšas (jų paskirtis panaši, kaip ir Lietuvoje – parlamentinei veiklai skirtos lėšos), už kurias gali nuomoti būstą. Tačiau daug parlamento narių tokia galimybe netgi nesinaudoja“, – teigė A. Armonaitė.
Seimo narės teigimu, Prancūzijos parlamentarams yra apmokamos nakvynės privačiuose viešbučiuose, Didžiojoje Britanijoje valstybė subsidijuoja nuomą arba suteikia ją viešbučiui išsinuomoti. Švedijoje pasiūloma nuomoti vieno kambario butą arba suteikiama subsidija būsto nuomai, Vengrijoje parlamentarams yra nuomojami butai, o Ukrainoje parlamentarų kambariai nuomojami privačiuose viešbučiuose arba suteikiamos lėšos nuomai savarankiškai.
Kaip realiai atrodo gyvenimo sąlygos garsiajame Seimo viešbutyje, DELFI sutiko papasakoti į svečius įsileidęs Seimo narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Bronislovas Matelis. Tai galima pasižiūrėti kartu su straipsniu publikuojamoje video medžiagoje.
Nuomos kainos Vilniuje kandžiojasi
DELFI nusprendė pasidomėti, jeigu parlamentarams patiems reikėtų nuomotis būstą Vilniuje, kiek tai jiems kainuotų. Nekilnojamojo turto analitikas, viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad kaina labai priklauso nuo būsto vietos ir dydžio.
„Centrinėje dalyje vieno kambario buto nuoma, kad ir senos statybos name, tikriausiai kainuotų ne mažiau 350 eurų, o gal – 400 eurų. Dviejų kambarių buto nuoma – nuo 400 iki 550 eurų. Trijų kambarių – 500-700 eurų“, – sakė A. Antanavičius.
Specialistas juokėsi, kad pigiausias variantas gyventi Vilniuje būtų nuomotis kambarį, susimetus su kažkuo, ir mokėti 100 eurų per mėnesį.
„Tačiau, jei kalbame šiek tiek rimčiau – nors vieno kambario butas miegamajame rajone, senos statybos name, bus 200-250 eurų. Pigiau tikrai bus sudėtinga rasti“, – sakė A. Antanavičius.
Tokias sumas uždirba Seimo nariai
Seimo nario pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 3 365 eurai. Atlyginimas „į rankas“ – maždaug 2 036 eurai.
Papildomus priedus gauna frakcijų seniūnai ir seniūnų pavaduotojai. Papildomi priedai priklauso nuo frakcijos dydžio. Pavyzdžiui, šiuo metu didžiausia Seimo frakcija yra Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos. 49 narių frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 3 788 eurai („į rankas“ – maždaug 2 292 eurai) , jo pavaduotojo J. Jaručio – 3 667 eurai („į rankas“ – maždaug 2 219 eurai).
Jeigu frakcija yra negausi, tada priedas jos vadovams yra mažesnis. Pavyzdžiui, septynis narius turinčios Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 3 460 eurų („į rankas“ – 2 093 eurai), o jo pavaduotojo Algimanto Dumbravos – 3 390 eurų („į rankas“ – 2 051 euras).
Komitetų pirmininkų pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 3 754 eurai („į rankas“ – 2 271 euras), jų pavaduotojų – 3 546 eurai („į rankas“ – 2 145 eurai). Pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų algos yra šiek tiek žemesnės.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 4 463 eurai („į rankas“ – 2 700 eurų). Jo pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės – 4 013 eurų („į rankas“ – 2 428 eurai). Seimo pirmininko pavaduotojų ir opozicijos lyderio pareiginė alga „ant popieriaus“ yra 3 875 eurai („į rankas“ – 2 344 eurai).
Visi, tiek eiliniai Seimo nariai, tiek Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai, gauna 0,8 VMDU taip vadinamų kanceliarinių išlaidų. O Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams dar skiriamos reprezentacinės išlaidos.
Taip pat yra skiriama papildomai lėšų kompensuoti išlaidoms už naudojimąsi tarnybiniu telefonu, frakcijos veiklai. Tos išlaidos taip pat yra apibrėžtos atskirais dydžiais, susietais su VMDU.
VMDU dydis yra kintantis. Pagal Seimo kanceliarijos ataskaitą apie Seimo narių 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, pavyzdžiui, sausį ir vasarį 1 VMDU buvo 935 eurai. Rugsėjį – 1031 euras.
Kaip rodo ataskaita, Seimo nariai ne vienodai naudojasi šiomis lėšomis. Pavyzdžiui, socialdarbietis Gediminas Kirkilas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė nurodė visai neišnaudoję lėšų parlamentinei veiklai.
Tačiau yra tokių, kurie per devynis mėnesius išleido daugiau nei 8 000 eurų. Tarp jų – „valstietė“ Vida Ačienė, Laisvės sąjungos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Kęstutis Barkevičius, TS-LKD narė Irena Haase.
Verslo sektoriuje tai jau būtų labai gera alga
„Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė sakė, kad 2 000-2 700 eurų atlyginimas „į rankas“ verslo sektoriuje yra geras ir ne toks jau dažnas atlyginimas.
„Tai priklauso nuo pozicijų. Pavyzdžiui, IT sektoriuje tiek gali uždirbti vidurinės grandies žmogus. O pardavimuose – ir pažengęs darbuotojas. 2 000 – 2 500 eurų jau yra labai gera alga. Kai kurių mažų įmonių vadovai tiek gauna – 2 500 eurų. Tai yra mitas, kad tiek gauna kas dešimtas darbuotojas. Šiaip žmonės dažniausiai tiek negauna“, – sakė L. Gylienė.
Personalo atrankos ir paieškos kompanijos vadovė pastebėjo, kad Lietuvoje po truputį jau įsivyrauja „stiklinių lubų“ sindromas, kur 2 000 eurų yra riba.
„Jeigu nori ją peržengti, ir nori daugiau, tada tavęs nebesamdo, nes kompanija daugiau negali pasiūlyti. 2 000 – 2 500 eurų yra vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui, marketingo vadovų, pozicijos. Tai labai priklauso nuo kompanijos. Tarptautinės kompanijos daugiau moka“, – sakė L. Gylienė.
Versle tokių dalykų nebūna
Įmonės „Techno Lab“ vadovė sakė, kad tokie papildomi motyvaciniai veiksniai, kaip būsto suteikimas darbuotojams, beveik neegzistuoja verslo sektoriuje.
„Čia yra visiškai nesąmonė. Būstas – senienų seniena. Pagalvokite, jeigu mes norime atsikelti žmogų, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į Vilnių, niekas apie būstus nekalba. Yra kompanijų, kurios lokacijos kaštus padengia, bet ir tai dažniausiai – užsieniečiams. Jeigu mes kalbame apie lietuvius, tai yra vienetiniai atvejai“, – sakė L. Gylienė.
Personalo atrankos bendrovės vadovė sakė, kad įmonės darbuotojus samdo tam, kad jie atliktų tam tikrą funkciją.
„Tada nesvarbu, ar esi iš Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ar Elektrėnų. Dažnai apmoka kurą, bet irgi yra sąlyga, kad tave samdo dėl darbo, o ne dėl geografinės vietos, kur tu gyveni“, – sakė L. Gylienė.
Kompanijos vadovė sakė tik iš mamos pasakojimų girdėjusi apie tai, kaip darbuotojai laukdavo, kad jiems suteiks būstą.
„Man mama pasakojo, kad būdavo taip, kad, pavyzdžiui, ugniagesiams suteikia būstą , kažkokiame kombinate dirbę žmonės laukė būsto. Dabar jau taip nėra. Versle taip nėra. Man labai keista, kad mes, verslo žmonės, mokame jiems (Seimo nariams – DELFI) už būstą. Kodėl jie tokie privilegijuoti?“, – klausė L. Gylienė.
Sako, kad taip skaidriau
„Valstietė“ Agnė Širinskienė mano, kad gyvenamosios vietos užtikrinimas Seimo viešbutyje garantuoja didesnį skaidrumą už tą, kuris būtų, jei parlamentarai patys už kanceliarijos išlaidoms skiriamas lėšas nuomotų būstą.
„Aš manau, kad tas rūpestis nakvynėmis baigsis tuo, kad bus prašoma didesnių kanceliarijos išlaidų. Greičiausiai, atsiras galimybė Seimo nariams prabangesnius ir geresnius būstus nuomotis. Tą seną svajonę vis girdžiu ganėtinai seniai, nes kai kurių Seimo narių gyvenimo kokybė Seimo viešbutyje nelabai tenkina.
Paskui prasidės istorijos, kad kažkas pas giminaitį, kažkas pas draugą, nuomojosi. Manyčiau, kad skaidrumas yra užtikrintas geriau, kada yra valstybinės patalpos“, – sakė A. Širinskienė.
Pati parlamentarė penkias dienas per savaitę nakvoja Seimo viešbutyje.
„Reikia pripažinti, kad ten tikrai komforto sąlygų nėra. Ten nėra indaplovių, yra apsilupusios plytelės, nukritusios durelės, ir panašūs dalykai. Bet esminiai poreikiai yra tenkinami. Kitas dalykas – tai yra labai arti ir labai patogu naktimis grįžti“, – sakė A. Širinskienė.