„Biudžetas yra svarbus įrankis, vienas svarbiausių metų įrankių, kuriuo galima spręsti įvairias problemas, kuriuos kaupiasi keletą metų ir netgi ilgiau. Šis biudžetas turi tam tikrų elementų, susijusių su skurdo mažinimu, tačiau mes galvojame, kad jis nėra pakankamai ambicingas, kad tikrai galėtų labiau prisidėti prie ilgalaikių sprendimų sprendžiant, pavyzdžiui, senjorų skurdo problemą“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Krėpšta, akcentuodamas, kad Prezidentūra yra raginusi sparčiau didinti pensijas.
Prezidento patarėjas akcentavo, kad biudžeto projektas atspindi Vyriausybės ryžto trūkumą, sprendžiant senjorų skurdo problemą.
„Estija šiuo atveju sugebėjo mus aplenkti – labai panašus įstatymas, kuris numato spartesnį pensijų didinimą, įsigalios nuo sausio 1 dienos“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, Gitanas Nausėda nurodė šaltinius labiau didinti pensijas, panaikinant kai kurių mokesčių lengvatas, bet „tiek Seimo komitetams, tiek ir Vyriausybei pritrūko ryžto integruoti šiuos sprendimus“.
Vis dėlto, pasak S. Krėpštos, Vyriausybė sugebėjo atsilaikyti prieš „kaip iš gausybės rago“ pasipylusius Seimo narių siūlymus didinti išlaidas.
„Panašu, kad biudžetas yra subalansuotas ir atitinka minimalius standartus. Iš pozityvių aspektų galima pasakyti, kad pavyko rasti tam tikrą bent jau sutarimą su mokytojais ir švietimo darbuotojais ir šiek tiek papildomų lėšų jiems pavyko alokuoti“, – sakė S. Krėpšta.
Kita vertus, pasak jo, „biudžeto įtampa“ yra užkoduota, nes palyginti su šalies ekonomika, jis yra menkas.
„Kol turime ir turėsime apie 31 proc. siekiantį biudžetą, lyginant su mūsų ekonomika, tol, be abejo, bus didžiulės įtampos ir negalėsime užtikrinti visų visuomenės grupių tinkamo finansavimo (...) Europos Sąjungos šalyse biudžetas siekia maždaug 40 proc. tų šalių ekonomikos lygio“, – argumentavo S. Krėpšta.
Vyriausybė pirmadienį pritarė pakoreguotiems 2020 metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų įstatymų projektams. Dėl jų spręs Seimas.
Palyginti su pirminiu projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
„Kalbant apie pensijas, numatomas dar didesnis augimas, negu kad buvo pateiktas kartu su pirminiu Vyriausybės projektu“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerija pranešė, kad ministrų kabinetas apsvarstė visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų ir asociacijų pasiūlymus dėl biudžeto projekto. Projekte numatytas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus perteklius.
ELTA primena, kad Prezidentūra Seimui pateikė projektą, siūlantį nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto, tuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.