Tarp D. Grybauskaitės ir A. Šemetos

Gal todėl (o gal ir ne) kai kurie Lietuvos diplomatai nelinkę per daug jo girti: „Galėjo padaryti daugiau.“ O lyginant su ankstesniais Lietuvos atstovais Europos Komisijoje – Dalia Grybauskaite ir Algirdu Šemeta, V. Andriukaitis negauna aukščiausio balo.

„V. Andriukaičio veiklą sudėtinga lyginti su kitais Lietuvos deleguotais komisarais, nes tam reikėtų rimto įsigilinimo ir jų atliktų darbų įvertinimo. Be to, ir jų atsakomybės buvo gana skirtingos. Paprasčiau lyginti politinę portfelių svarbą – šiuo požiūriu D. Grybauskaitės atsakomybės buvo svarbesnės nei kitų dviejų komisarų, nors, žinoma, nereikia nuvertinti maisto saugos reikalų bendrojoje rinkoje gyvenantiems žmonėms“, – teigė ES politikos ekspertas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Prof. dr. Liudas Mažylis, kuris iki tapdamas europarlamentaru dėstė ES reikalus, mano, kad tris komisarus galima vertinti tik, kiek jų veikla buvo nušviesta žiniasklaidoje.

„Žiniasklaidoje D. Grybauskaitė buvo atspindima labai aktyviai. Ji buvo eksponuojama pozityviai ir nepaprastai intensyviai. A. Šemetos vaizdavimas – veikiau visiškai tyla. Tai nereiškia, kad jis nieko neveikė. V. Andriukaitis žiniasklaidos vaizdavimo požiūriu buvo tarp A. Šemetos ir D. Grybauskaitės, kuri ryškiai lenkė juos abu“, – kalbėjo L. Mažylis, kuris prisidėjo, kad Europos Parlamentas atmestų vieną iš paskutiniųjų V. Andriukaičio iniciatyvų.

Briuselis nuramino

„V. Andriukaičiui teko labai techninė atsakomybės sritis. Jo išsilavinimas, kaip mediko, jam padėjo. Galbūt kai kada V. Andriukaitis buvo mažiau pastebimas, nei reikėtų. Pritrūko politinių iniciatyvų, kurios nuspalvina ir išskiria Europos Komisijos narį“, – kalbėjo Petras Auštrevičius, nuo 2014 m. dirbantis Europos Parlamente.

Kalbant apie iniciatyvas – viena iš priežasčių, kodėl 2014 m. V. Andriukaitis pasiūlytas į Komisiją, buvo jo, tuomet Lietuvos sveikatos apsaugos ministro reformų idėjos, kurios nelabai patiko prezidentei D. Grybauskaitei ir valdantiesiems jo bičiuliams iš Socialdemokratų partijos.

Algirdas Šemeta, Dalia Grybauskaitė, Vytenis Andriukaitis


O Briuselis – tikrai ne „revoliucijų“, greičiau lėtų ir labai lėtų evoliucijų sostinė. Vos po pirmų jo kadencijos metų įtakingiausiame Briuselio leidinyje „Politico“ pasirodė straipsnis „Europos daktaras peršalo“, kuriame aprašytas tariamas nusivylimas V. Andriukaičiu, pradžioje sukėlusiu daug nepamatuotų lūkesčių.

Pasak Komisijos senbuvių, Briuselio biurokratai puikiai moka „užimti“ pernelyg aktyvumu trykštančius naujokus: kelionės, konferencijos, susitikimai ir pan. Šioje srityje V. Andriukaičio penkerių metų statistika – įspūdinga: apie 800 konferencijų ir renginių; virš 600 susitikimų su vyriausybių atstovais; daugiau nei 400 spaudos konferencijų ir interviu; beveik 300 misijų, per 300 kontaktų su europarlamentarais ir t. t.

Turi, kuo pasigirti

Tiesa, pats dabar jau buvęs komisaras teigia, kad jis nežadėjo revoliucijų.

„Mano portfelyje prašymas dėl pažadų buvo didžiulis, pradedant nuo to, kad aš pateikčiau labai komplikuotus gyvūnų gerovės rėmus baigiant tuo, kad aš pasižadėčiau ateiti su nauja alkoholio strategija. Pradedant nuo endokrininių disruptorių strategijos, kuri padengtų visas pramonės sritis ir t. t. Bet aš nedaviau nė vieno pažado, kurio jie (europarlamentarai – red. past.) galėjo mane atakuoti“, – spalio mėnesį, tuomet, atrodė, paskutinėmis kadencijos savaitėmis interviu teigė V. Andriukaitis. Tiesa, vėliau jo kadencija buvo pratęsta mėnesiui, nes nebuvo patvirtinta naujoji Europos Komisija.

Paprašytas įvardinti bent tris svarbiausius kadencijos metu nuveiktus darbus ir tris pralaimėjimus, jis pasijuokė, kad tai Andriaus Kubiliaus stilius ir jis nėra teisingas, nes „pasiekimų turime daugiau negu tris“.

„Falsifikuoti medicinos gaminiai – jau direktyvą paleidome ir ženklinimas visų medicinos gaminių jau įsigalioja nuo šių metų pavasario. Lygiai tas pats ženklinimas su tabako gaminiais. Klausimai susiję su pesticidais – tris pesticidus išjungėme iš vartojimo, nes jie daro įtaką bičių populiacijai ir medaus gamybai – vardino V. Andriukaitis. – Toliau endokriptinių disruptorių kriterijai.

Pirmą kartą pasaulyje mes apibrėžėme, kokie tai kriterijai ir įvardinome konkrečius chemikalus, kurie dabar eina per patikrinimą ir kurie bus išjungti iš gamybos arba apriboti dar labiau. Mes jau realizavome bendrą vakcinų užpirkimo planą, pagrindėme visus teisės aktus, priėmėme labai sudėtingą viešųjų pirkimų paketą. (...)

Vytenis Andriukaitis


Kalbant apie retų ligų gydymo centrus. Vilniuje 2017 m. buvo steigiamoji konferencija, kur įsteigėme 24 ES retų ligų gydymo tinklus, skurtus 24 patologijoms. (...) Pasiekiau didžiulių dalykų maisto įstatyme, kurie sustiprins maisto saugos kontrolę ir ingredientų autorizavimo sistemą.“

Šių lietuvio nuopelnų neneigia ir sveikatos srityje dirbantys Briuselio nevyriausybininkai.

„Komisaras Andriukaitis buvo aistringas sveikatos ir sveikatos prevencijos politikos rėmėjas“, – teigė Fiona Godfrey, Europos viešosios sveikatos aljanso (EPHA) – vieno didžiausių NVO susivienijimo Europos sveikatos apsaugos srityje, generalinė sekretorė. Ji paminėjo jo nuopelnus stabdant antivakcinacinį judėjimą, steigiant retų ligų gydymo tinklą, transriebalų bei antibiotikų naudojimo reglamentavime ir t.t.

Ne blogiausias, bet...

F. Godfrey taip pat įvardino ir pagrindinę V. Andriukaičio nesėkmę: „Jam ne taip gerai sekėsi įtikinti savo kolegas komisarus sveikatos svarba ES piliečiams ir Europos projektui. Jam nebuvo suteikta tokia pagalba, kokios reikėjo pasipriešinti tokių sveikatai svarbių pramonės šakų, kaip alkoholis ir maisto industrija, interesams bei komerciniams tikslams. Tai buvo nusivylimo šaltinis tiek jam, tiek sveikatos NVO.“

Gal dėl to lietuvis nebuvo ypač gerai įvertintas ir europiečių. Prieš metus darytoje komunikacijų bendrovės „Burson Cohn & Wolfe“ europiečių apklausoje V. Andriukaitis surinko tik 23,1 proc. Tai nebuvo blogiausias rezultatas, lyginant su kitais komisarais. Jis net nepateko į blogiausiųjų penketuką, kurie surinko nuo 19 iki 22 proc., bet ir toli liko už geriausiųjų 5-uko, kurie surinko nuo 50,2 iki 44,4 proc.

Panašiai apie jau buvusį komisarą kalbą ir politikos ekspertai iš Lietuvos.

„Sudėtinga vertinti V. Andriukaičio pasiekimus, nes pagrindiniai jam numatyti darbai buvo susiję su jau galiojančios ES teisės maisto saugos srityje supaprastinimu, o ne naujų teisės normų priėmimu. Be to, kita jo portfelio dalis susijusi su sveikata iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai, o ES sveikatos reikalai svarbūs daugiau tiek, kiek susiję su bendrosios rinkos laisvėmis“, – teigė prof. dr. R. Vilpišauskas.

Ramūnas Vilpišauskas


O ir pats V. Andriukaitis neslėpė, kad susidūrė su rimtu pasipriešinimu.

„Per penkerius metus turėjau labai daug tokių derybų. Pradedant tabako atsekamumo sistema, kurios pagrindiniai oponentai buvo šalys narės, – sakė jis. – Dėl genetiškai modifikuotų augalų autorizavimo, kuris yra pilnai teisiškai aprašytas ir kur reikalinga atsižvelgti tik į teisinius bei mokslinius argumentus – šiuo atveju dažnai atmeta Parlamentas, nes ten nekreipiama dėmesio nei į mokslinius, nei į teisinius argumentus.“

Anot buvusio komisaro, paskutinis toks nesėkmės pavyzdys – sveikatos technologijų vertinimas. Parlamente jis sulaukė didžiulio palaikymo, o Europos taryboje 6 šalys jį blokavo: „Susidūrėme su stipria lobistine veikla.“

Nenuostabu, kad ypač pastaraisiais metais V. Andriukaitis aktyviai pasisako už Komisijos galių didinimą, kartu negaili priekaištų Europos Parlamentui.

„Europos Parlamentas yra bendrijų parlamentas, kuriame parlamentarai turi išmokti, kad jie ateina suprasti bendrijos interesą, interesą bendrą Maltai, Lietuvai, Suomijai ir Vokietijai. Bet jie visiškai tuo nesivadovauja, dažniausia jie vadovaujasi savo nacionaline rinka“, – dėstė buvęs komisaras.

Mes iššūkį „partinukams“?

„Aš liksiu Lietuvos, Europos ir Pasaulio aktyvioje politikoje“, – į klausimą apie ateities planus spalį atsakė V. Andriukaitis bei priminė savo tremtinio istoriją. Briuselyje būtent dėl jos buvęs komisaras tikriausiai labiausiai įsimins, nes nepraleisdavo progos apie tai papasakoti nei per susitikimus, nei per socialinius tinklus.

Kiek anksčiau buvo pasirodžiusi informaciją apie V. Andriukaičio ir jo bičiulių iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konfliktą. Pasak buvusio komisaro, jis mato „daug socialdemokratų pasaulyje ir nebūtinai jie turi priklausyti partijai“.

„Aš kalbu apie pažiūras, vertybes, etines normas, o ne partinukus“, – užuominomis kalbėjo V. Andriukaitis, kategoriškai atmetęs naujos kairiosios partijos kūrimo galimybes.

Pasak prof. dr. Gedimino Vitkaus, komisaro karjera atneša kaštus vietinei karjerai: „Nebus jam paprasta „sugrįžti“ į partijos komandines aukštumas. Kita vertus, kodėl gi komisaro pozicijos nevertinti, kaip politikos karjeros aukščiausio pasiekimo.“

Ekspertai neatmeta galimybės, kad V. Andriukaitis gali mesti iššūkį dabartinei LSDP vadovybei. Tuo labiau, kad dabartinis partijos pirmininkas Gintautas Paluckas asmeniškai pralaimėjo pastaruosius savivaldos ir Seimo rinkimus.

„Nemanau, kad V. Andriukaičio darbas komisaru galėtų būti laikomas praradimu politinės karjeros požiūriu – jis, sekdamas D. Grybauskaitės pavyzdžiu, nevengdavo grįžęs į Lietuvą pakomentuoti ir tokių dalykų, kaip santykiai su Rusija ar kitas politines aktualijas. Tiesa, prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad jam nepavyko pakartoti D. Grybauskaitės pasiekimų, tačiau parodė, kad jis ir nėra pamirštas rinkėjų Lietuvoje. Jo surinkti balsai rodo jo potencialą pretenduoti vadovauti LSDP, jei tik jis pats to siektų ir kai jo neberibos barjerai kandidatuoti į partijos vadovus, susiję su jo darbu Briuselyje“, – prognozavo R. Vilpišauskas.