Laidoje DELFI 11 viešėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas teigė, kad strategijos reiktų, reiktų užsibrėžti, ko tiksliai norėtumėme pasiekti per tam tikrą laiką. O ką daryti norint išlipti iš skurdo duobės? „Tam reikia lėšų, pirmiausia reikia nusimatyti šaltinius. Labai dažnai kalbame apie tai, kaip kam ką duosime ar padarysime, bet nekalbame, kieno sąskaita tai darysime, – kalbėjo A. Sysas. – Pirmiausia reikia susitarti dėl pajamų augimo.“

A. Sysas teigė, kad Lietuvoje nesusitariama, kaip „auginsime pajamas, kurias perskirstome per biudžetą“. „Apie ką bekalbėtume, moraliniai ir visi kiti dalykai, švietimas, visur reikia pinigų“, – tvirtino Seimo narys.

„Visur turime skirti daugiau žmogiškųjų resursų, o jiems reikia už tai mokėti. Jei norime suteikti būstą, kad ne kokiose lūšnose su aslomis (gyventų – DELFI), o teko matyti kambarių, kur vaikai gyvena, tai turime turėti pinigų. Į tai turime rimtai žiūrėti. Ir ne kalbėti, o daryti“, – teigė A. Sysas.

Laidoje viešėjo ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. Tiek ji, tiek A. Sysas tvirtino, kad savo gyventojams gali padėti ir savivaldybės, kurios turi tam lėšų, už kurias nė neturi atsiskaityti. Deja, tokia galimybe pasinaudoja tik trečdalis.

Ar vaiko pinigai padės išbristi iš skurdo?

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė A. Adomavičienė teigiamai vertino vaiko pinigų didinimą teigdama, kad daliai žmonių tai padės pabėgti nuo visiško skurdo.

Vis dėlto, ne visi vaiko pinigų didinimą vertina kaip teigiamą dalyką. Biržų savivaldybė pareiškė, kad vaiko pinigų didinimas reikš, kad daugiau žmonių nebenorės dirbti, nes jų pajamos ir taip padidės. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė vaiko pinigų didinimą vertino teigiamai, tačiau taip pat tvirtino, kad yra žmonių, kurie nenori dirbti. Ji įvardijo ir pavyzdį: Širvintose gyvenanti pora su trimis vaikais nepriima nė vieno darbo pasiūlymo, nes iš valstybės kas mėnesį ir taip gauna 700 eurų.

Algirdas Sysas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

A. Sysas teigė, kad nesiūlo didinti daugiau nei sutarta. „Pažiūrėkime, kaip darbo rinkoje tai veikia. Mano galva, žymiai svarbiau – didinti darbo užmokestį, – kalbėjo Seimo narys. – Žmogus eina į darbą užsidirbti, o kai mato, kad jam mokės minimumą ar dar mažau, tada jis moka paskaičiuoti.“

A. Sysas pastebėjo, kad Lietuvoje ir dirbantys žmonės patenka į skurdo spąstus. „Tada Vyriausybė žaidžia tokius žaidimus, kai iš kitų šaltinių skiria šeimai paramą, per vaiko pinigus, per išmokas, per kompensacijas. Vietoje to, kad sudarytų žmonėms galimybę eiti ir užsidirbti, – teigė Seimo narys. – Pagal darbo užmokestį mes – pačioje Europos Sąjungos uodegoje.“

Savivaldybės turi lėšų, už kurias neturi atsiskaityti

A. Sysas tvirtino, kad ir pačios savivaldybės iš sutaupytų lėšų gali padėti į bėdą patekusiems asmenims. Deja, jis tvirtino, kad taip elgiasi reta savivaldybė.

„Įstatyme numatyta, kad iki keturių procentų tų lėšų, savivaldybė gali skirti neatsižvelgdama, kas parašyta įstatyme ar nutarimuose. Tai yra savo žmogišku požiūriu, – teigė A. Sysas. – Jei mato, kad tikrai žmogui reikia padėti, jei tikrai žmogus stengiasi, bet atsitiko tokia krizė, kad negali dirbti ar laukiasi, tai savivaldybės turi matyti. Tie gyventojai – jų gyventojai.“

O ar savivaldybės tuos pinigus išdalina tiems, kam jų reikia? „Kai stebiu, kaip viskas vyksta, kai mes priimame įstatymą socialiniams darbuotojams atlyginimus padidinti 10 proc. iš tų surinktų, tai trečdalis savivaldybių kažkiek moka, o likę du trečdaliai sako: mes nemokėsime. Čia savivaldybių požiūris į tuos žmones, kurie juos renka“, – teigė A. Sysas.

Kristina Pocytė, Aistė Adomavičienė, Algirdas Sysas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jo teigimu, savivaldybės yra arčiausiai žmonių ir žino visus, kam labiausiai reikia pagalbos.

Seimo narys tvirtino, kad sąrašą galimybių, kur paskirstyti savivaldybių lėšas, sudaro dvylika punktų. „Tas sąrašiukas yra dvylikos punktų, kur jos gali paskirstyti, bet yra tie keturi procentai, kur gali skirstyti nežiūrėdami į tuos punktus. Čia – žmogiškasis faktorius, – teigė A. Sysas ir pridūrė, kad žino puikių pavyzdžių, kai savivaldybės padeda skurstantiems nežiūrėdami į tai, kas parašyta įstatyme. – Kitos labai formaliai. Sąraše nėra ir viskas.“

A. Adomavičienė pritarė A. Sysui teigdama, kad asmeniui, norinčiam gauti savivaldybės paramą, matyt, „reiktų nuskristi į visišką dugną“. „Deja, yra tokia situacija. Įstatyme palikta ta diskrecijos laisvė – savivaldybės spręsti, kam jos galėtų skirti, bet pačios savivaldybės dažnai save apriboja, – kalbėjo A. Adomavičienė. – Kartais mes matome, kad žmogui tikrai reikia pagalbos ir būtų galimybių ilgainiui ištraukti jį kad ir iš to užburto skolų rato, bet savivaldybės taupo tuos pinigus.“

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė pateikė Kauno savivaldybės pavyzdį. „Kauno savivaldybė keturis milijonus išleido kažkam. Nežinia, kam. Ir neatsiskaito. Ir mes nežinome, – kalbėjo A. Adomavičienė. – Turėjo būti išleista būtent toms sritims, kurias numatė Seimas įstatyme, deja, savivaldybė daro taip, kaip nori.“

Beje, Seimas to negali suvaldyti. „Nes tai jų pinigai“, – tvirtino A. Sysas.

Už pašalpą reikia atidirbti, bet tai nėra oru

2018 m. vidutinė socialinė piniginė parama siekė 81 eurų vienam asmeniui. Ši suma sudaro tik apie trečdalį absoliutaus skurdo ribos.

Vis dėlto, A. Adomavičienė pastebi, kad ši parama neduodama veltui, už ją reikia atidirbti. „Tai, kaip organizuojami tie darbai, nėra oru. Jie neturi darbo sutarčių, nors tai žmonės, kurie dirba. Jie turi 40 valandų per mėnesį atidirbti, bet jie neturi darbo sutarčių, – pabrėžė A. Adomavičienė. – Vietoje to, kad jiems būtų mokamas darbo užmokestis, kauptųsi stažas, judėtų į priekį.“

Aistė Adomavičienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė teigė, kad darbai, kuriuos reikia dirbti už paramą – patys juodžiausi.

„Mūsų atsakas į visus iššūkius, su kuriais susiduria žmonės, yra tiesiog atidirbimas už pašalpas“, – tvirtino A. Adomavičienė.

A. Adomavičienė taip pat pridūrė, kad šalyje trūksta ir paslaugų, ne tik išmokų. Jos teigimu, per mažai paslaugų ir jaunoms mamoms, ir gatvėje atsidūrusiems piliečiams. Per mažai, jos teigimu, ir nemokamos teisinės pagalbos. Tiesa, būtent dabar prasideda dvi savaites truksianti nemokama teisinės pagalbos iniciatyva, kurią organizuoja Lietuvos advokatūra, Lietuvos Caritas, Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba (MOPT) bei Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Nemokama teisine pagalba gali pasinaudoti gyventojai ir organizacijos, kurios dirba su pažeidžiamomis grupėmis.