Jie abu kaltinami dėl prekybos poveikiu. Prokuratūra teigia, kad jie 2015 metais susitarė dėl kyšio.

G. Vainauskui pasiūlyta skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą.

R. Paksui siūloma skirti įkalinimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Kitame bylos epizode prekyba poveikiu taip pat kaltinamam verslininkui Antanui Juozui Zabuliui prokuroras siūlo skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Šią bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Pastangos dėl „Norfos“ Prienuose

R. Paksas ir G. Vainauskas kaltinami 2015 metais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Pagal kaltinimą, R. Paksas kyšį tarėsi priimti ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Partija kaip juridinis asmuo byloje nekaltinama.

Anot prokuratūros, kaltinamieji dėl kyšio susitarė vasaros pabaigoje viename Vilniaus restoranų.

Teisėsaugos duomenimis, po to R. Paksas susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Pasak kaltintojų, šį nurodymą tą pačią dieną telefonu viceministras A. Genevičius perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, jis tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, o šis – Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei, ir statybos užbaigimo aktas galiausiai buvo pasirašytas.

Politikas ir žiniasklaidos grupės vadovas neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sakė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Pasakęs baigiamąją kalbą, prokuroras pasiūlytų bausmę po teismo posėdžio žurnalistams nekomentavo.

R. Paksas penktadienį žurnalistams teisme sakė, kad politinis persekiojimas naudojant teisinę sistemą Lietuvoje turi baigtis.

„Arba Lietuva galėtų daryti gerą biznį – kviesti Šiaurės Korėjos prokurorus mokytis sutvarkyti politinius oponentus“, – ironizavo buvęs politikas.

Baigiamąją kalbą pasakęs jo advokatas Rolandas Tilindis prašė R. Paksą išteisinti. Pasak gynėjo, kaltinimai remiasi spėjimais ir prielaidomis, o frazė pokalbyje su G. Vainausku apie tariamą kyšį yra abstrakti, po jos nesekė jokie veiksmai.

„(Reikia) atriboti abstraktų pašnekesį prie vyno taurės nuo realaus siūlymo, susitarimo ar pažado priimti kyšį“, – kalbėjo R. Tilindis.

„R. Paksas nė karto negrįžo prie tos pokalbio temos ir stengėsi pakreipti pokalbį prie oficialių sutartinių santykių (dėl „Tvarkos ir teisingumo“ reklamos „Lietuvos ryte“ – BNS) sudarymo“, – sakė gynėjas.

„Jis neatliko jokio veiksmo, kad pademonstruotų interesą gauti kokį nors neteisėtą atlygį nei likusioje pokalbio dalyje, nei per artimiausią savaitę, nei per visą septynerių mėnesių laikotarpį iki ikiteisminio tyrimo pradžios“, – tvirtino R. Tilindis.

Įtarimai dėl FNTT tyrimo

Teisėsauga taip pat įtaria, jog G. Vainauskas galėjo pažadėti pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų vieną tyrimą dėl sukčiavimo.

Tarnyba tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos (ES) paramos įsisavinimą. Galiausiai tyrimas dėl sukčiavimo panaudojant ES pinigus buvo nutrauktas, tačiau leidėjas dabar teisiamas už prekybą poveikiu.

Anot prokuratūros, G. Vainauskas susitarė priimti kyšį iš A. J. Zabulio. Šis verslininkas, anot prokurorų, veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais. Jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo A. J. Zabuliui pasinaudoti savo poveikiu FNTT pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl „BOD Group“.

A. J. Zabulis kaltę taip pat neigia. Verslininkas ir jo advokatas atsisakė pakomentuoti prokuroro pasiūlytą bausmę.

Kalbėdamas apie abu bylos epizodus, G. Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas sakė matantis grėsmę, kai teisėsaugos pareigūnai pradeda interpretuoti privačius pokalbius savaip.

„Pokalbio kontekstas yra žinomas dviem pašnekovams, tai pavojingiausias momentas yra, kada STT pareigūnai su prokuroru pradeda kontekstą iškraipyti ir kurti savo kontekstą, interpretuodami pokalbio turinį savaip, kaltinimui palankiu būdu“, – žurnalistams sakė G. Černiauskas.

„Už tokio turinio pokalbius niekas neturėtų nei persekioti, nei bausti“, – teigė jis.

Baigiamosios kalbos tęsis kituose teismo posėdžiuose.