Komitetas ėmėsi Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo.

Juo siūloma, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro, diplomato pareigas arba į jas kandidatuoja.

Tai reiškia, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš visus rengiamus rinkimus, suformavusi kandidatų sąrašą turės kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) ir gavusi informacijos, kad asmuo yra dirbęs su SSRS specialiosiomis tarnybomis, ją turi išviešinti VRK puslapyje, skelbti ant rinkiminių plakatų.

Iki šiol įstatyme nebuvo Europos parlamento nario, savivaldybės tarybos nario – mero, bei diplomato pareigybės.

Jei eini į rinkimus – viskas išviešinama

Vienas iš minėtos komiteto išvados rengėjų, NSGK nario Lauryno Kasčiūno teigimu, pagal dabartinę tvarką visi apie bendradarbiavimą prisipažinę asmenys buvo amžiams įslaptinti, nebent nuspręsdavo sukti politikos link.

„Mums atrodo, mes išklausėme tuos žmones, kurie buvo prie ištakų, matė Aukščiausiosios tarybos pareiškimą 1990 metais, kviečiantį žmones ateiti ir prisipažinti. Tada sakė, kad būsite, iš principo, amžiams įslaptinti. Jeigu norite būti prezidentu, Seimo nariu, Vyriausybės nariu, savivaldybės tarybos nariu, prokuroru ar teisėju. Jei jis eis į tas pareigybes, informacija bus išslaptinta“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, Lietuvoje prisipažinusių yra apie 1300, jie pasakė viską, ką žinojo, ir todėl „valstybė mainais į tai jiems suteikė įslaptinimą, išskyrus tuos atvejus, kai eini į politiką, teisėjus ar prokurorus“.

Parlamentaras pasakojo, kad 2015 metais atsirado interesas peržiūrėti šį įstatymą.

„Tada atsirado įslaptinimas 75 metams, mes aiškinamės, kodėl tai atsirado, bet labai tikėtina, kad jiems tada reikėjo pratęsti. (...) niekas jiems nedraudžia inicijuoti pratęsimą dar 75 metams“, – prisiminė parlamentaras.

L. Kasčiūnas priminė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio pasiūlymas yra išslaptinti visus turimus sąrašus nuo kitų metų sausio 1 dienos. Z. Jedinskio pasiūlymas NSGK bus svarstomas po keleto savaičių.

„Tai valstybės pažadas yra metamas į šiukšlių dėžę. O Rusija, jie žino visus, su kuriais dirbo. Ir tu gali pradėti šantažuoti dar neprisipažinusius“, – kalbėjo apie Z. Jedinskio pasiūlymą L. Kasčiūnas.

„O rinkimuose išlieka tas pats – VRK įpareigojama tikrinti tuos visus faktus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu eini į rinkimus, viskas turi būti apie tave išviešinama“, – aiškino konservatorius.

„Jie turėdavo tą daryti, bet per mažai buvo imperatyvo, dabar jis sustiprinimas“, – apie buvusią tvarką VRK tikrinti sąrašus kalbėjo parlamentaras.

Tikrins visus, tik laukia suvienodinimo

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė DELFI sakė, kad šiuo komiteto pasiūlytu variantu visi kandidatų rinkimuose sąrašai siunčiami tikrinimui.

„Dabar tikrinsime visus kandidatus, dėl visų asmenų bus prašoma pretendentų į konkrečias pareigas nurodyti šią informaciją anketoje. Tada ta informaciją tikrinsime su LGGRTC, kuris patikrins ir mus informuos, ar tie asmenys bendradarbiavo, ar ne, ar pateikė tą informaciją, ar ne. Ir mes tada žiūrėsime į jų anketose nurodytą informaciją“, – apie procesą kalbėjo L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkė sakė, kad kandidato anketa yra viena iš paraiškinių dokumentų dalių.

„Ir mes tada žiūrime, ar jie visi yra pažymėję. (…) Ir jeigu asmuo yra nuslėpęs šią informaciją, skirtingų rinkimų įstatymuose rašoma skirtingai – arba šalinti iš kandidatų sąrašo arba neregistruoti jo kandidatu“, – DELFI sakė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, informacija apie šį bendradarbiavimą būtų pateikiama tiek VRK puslapyje prieinamose kandidatų anketose, tiek ir turi būti pranešta ir ant rinkiminės kampanijos plakatų.

„Bet paskutiniais metais to nėra, tie asmenys, žinodami, kad faktas vis tiek iškiltų į dienos šviesą, bus paviešintas, tiesiog nedalyvauja (rinkimuose, aut. p.) ir nusprendžia rinktis kažkokias kitas pareigas“, – kalbėjo L. Matjoštaitytė.

NSGK narys Arvydas Anušauskas DELFI sakė, kad diplomatus į įstatymo projektą pasiūlius įrašyti, dar reikia sutarti, kas viešintų informaciją apie diplomatus.

„Šiuo atveju, įrašius tą žodį, jei įstatymas būtų patvirtintas, tai Užsienio reikalų ministerija (URM) turbūt viešintų. Tie duomenys, apie tuos asmenis, kurie eina tas pareigas, turi būti žinomi, išviešinti. Jei tarp prisipažinusių būtų dabartiniai diplomatai, duomenys apie juos būtų paskelbti“, – sakė jis.

Jis nežinojo, kokiu būdu tai būtų galima padaryti.

„Tai URM turėtų pasitikslinti LGGRTC dėl jų darbuotojo. O kas paviešintų... Kadangi visos kitos pareigybės, nesusijusios su rinkimais yra teisėjai ir prokurorai, prisidėtų ir diplomatai, tai viešintų turbūt pati institucija tai, ne LGGRTC“, – sakė A. Anušauskas.

Savanoriškai prisipažino 1589 asmenys

Dabar informacija apie prisipažinusius bendradarbius įslaptinta 75 metams.

Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis.

Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.