461 europarlamentarams balsavus už, 157 – prieš, ir 89 susilaikius, EP patvirtino pirmininkės Ursulos von der Leyen vadovaujamą Komisiją.
Naujos sudėties EK, vadovaujama U. von der Leyen, turėjo pradėti darbą lapkričio 1-ąją, bet tokie planai žlugo kilus abejonių dėl kelių jos narių.
Jei trečiadienį EP patvirtins jos komandą, ji pradės dirbti gruodžio 1 dieną. Buvusios Vokietijos gynybos ministrės laukia nelengvas darbas: ES nesutaria su Vašingtonu dėl prekybos, klimato ir Irano, o pati bando susidoroti su vangia ekonomika ir turi būgštavimų dėl Rusijos.
61-erių veteranei iš kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų partijos CDU taip pat teks susidurti su augančiais nesutarimais tarp savo buvusios viršininkės ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, stringant ES išgirtam „prancūzų ir vokiečių varikliui“.
Tačiau pirmiausia U. von der Leyen teks įtikinti Strasbūre šią savaitę posėdžiaujančius europarlamentarus paremti jos komandą, kuriai priklauso po vieną narį iš kiekvienos Bendrijos valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę; ši šalis sausį planuoja palikti ES.
Jos pačios kandidatūra į EK vadovo postą, kuris iki šiol priklausė Jeanui Claude'ui Junckeriui, liepą buvo patvirtinta labai maža persvara – devyniais balsais.
Trys iš jos siūlytų kandidatų į eurokomisarus buvo atmesti per patvirtinimo procedūrą parlamente; toks precedento neturintis smūgis nuo pat pradžių susilpnino U. von der Leyen autoritetą. Vis dėlto ES diplomatai ir parlamento lyderiai nusiteikę gana optimistiškai ir mano, kad jai pavyks įveikti paskutinę kliūtį.
Balsavimas Europos Parlamente prasidės 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Vieningai palaikysime komisiją“, – žadėjo didžiausios EP frakcijos, konservatyviosios Europos liaudies partijos (EPP) lyderis Manfredas Weberis, pats turėjęs vilčių tapti EK vadovu.
M. Weberis buvo pagrindinių kandidatų (vok. spitzenkandidat) – EP frakcijų lyderių – sąraše, ir europarlamentarai tikėjosi, kad į EK vadovo postą bus pasirinktas vienas iš jų. Tačiau ES lyderiai atmetė šiuos pretendentus ir po sunkių už uždarų durų vykusių derybų nusprendė iškelti U. von der Leyen kandidatūrą.
U. von der Leyen kandidatūros patvirtinimo balsavimas buvo uždaras, tad daug europarlamentarų galėjo jos nepalaikyti protestuodami prieš tokią ES lyderių politikos taktiką.