Valdžia neturi nieko duoti
Gerovės valstybė, apie kurios kūrimą pastaruoju metu daug kalbama, pasak I. Šimonytės, – daugiau nei pinigai.
„Tai, ką gerovės valstybė užtikrina žmonėms, pasiekiama pinigų pagalba, bet visų pirma gerovės valstybė yra pasitikėjimas. Man atrodo, kad šitame biudžete, kurį dabar svarstome, to labiausiai ir trūksta, nes visi žodžiai, kurie buvo duoti prieš tai šios valdžios, buvo sulaužyti“, – sako. I. Šimonyteė.
Jos nuomone, kalbos apie gerovės valstybę apkskritai jau nuvalkiotos kaip ir „socialiai orientuotas“ ar „rekordinis biudžetas“.
„Šalyje, kur 70 proc. išlaidų tenka socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai, bet koks biudžetas bus socialiai orientuotas. Toks buvo net ir krizės metais. Kai ekonomika auga, biudžetas yra didesnis už prieš tai buvusį, – jis visada bus rekordinis. Gerovės valstybė – irgi. Gerovė – gerai, valstybė – gerai, gerovės valstybė – gerai kvadratu“, – ironizuoja politikė.
Anot jos, neužtenka žmonėms tik duoti papildomų pinigų. Gerovės valstybė, pasak I. Šimonytės, padeda visuomenės nariams jaustis jos dalimi – vaikams gauti vienodai gerą išsilavinimą, neįgaliesiems būti įtrauktiems į visuomenę, pensininkams gyventi oriai.
„Valdžia, mano nuomone, neturi niekam nieko duoti. Valdžia turi sukurti įrankius, priemones, infrastruktūrą, ir visa kita, kas nuo valdžios priklauso, kad žmonės būtų įgalinti. Čia turbūt ir yra mūsų pagrindinė problema, kad didžioji dalis valdžių, kurios buvo iki šiol, galvojo, kaip duoti. Bet žmonės gauna ir tai vis tiek jų nedžiugina.
O nedžiugina todėl, kad tu supranti, kad gavau į kišenę kažkokį eurą, bet kaip negalėjau būdamas neįgalus nulipti iš penkto aukšto ir eiti į darbą, taip ir negaliu. Kaip negaliu slaugydamas seną neįgalų žmogų eiti dirbti, nes esu užrakintas namie, taip ir negaliu. Kaip negaliu būdama viena mama su dviem vaikais palikti savo vaikų ir išeiti į darbą, nes negaliu pasirinkti, taip ir negaliu“, – sako I. Šimonytė.
Siūlymai dėl biudžeto – tuščias oro virpinimas
Parlamentarų siūlymai dėl biudžeto, pasak I. Šimonytės, tėra tuščias oro virpinimas siekiant asmeninių tikslų, ir Vyriausybė į tokius prašymus menkai atsižvelgs.
„Seimo nariai nori grįžti į savo apygardas ir papasakoti, kad aš ir vėl buvau jums geras ir siūliau, kad į biudžetą būtų įtraukta kokia nors mokykla, kultūros namai ar dar kažkas, koks nors keliukas, kur Seimas, tiesą sakant, net netvirtina išlaidų tiems konkretiems projektams. Paskirstymas tarp projektų vyksta vyriausybės lygmeniu. Čia toks šou dalykas. Aš suprantu, kad Vyriausybė į tai rimtai nežiūri“, – sako Seimo narė.
„Kitas dalykas yra tie siūlymai, kur Seimas vienaip ar kitaip paveikia biudžeto projektą kitais sprendimais. Čia yra ir išmokos vaikams, <...> prezidento siūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją neabejotinai bus palaikytas, <...> taipogi praėjusią savaitę Seimas man labai netikėtai įbalsavo naują gyvulių ūkį „Sodros“ įmokose“, – priduria ji.
Anot I. Šimonytės, Vyriausybei teks palaužyti galvą dėl kelių sričių, kur išlaidos yra numatytos, bet pajamų joms padengti nėra.
„Vienas taikinys yra krašto apsauga, bet net jei sumažinsim krašto apsaugos išlaidų didėjimą, tai bus 20 mln. eurų, kurie tikrai neišgelbės. Galvą reikės pasukti tokiais mastais, kurie siekia 100 ir daugiau milijonų eurų. <...> Mano nuomone, mokesčių mokėtojas, kuris niekada neprieštarauja, kai jam siūloma sumokėti papildomus mokesčius, tiktai paprastai niekada nemoka, pavadinimu šešėlis, bus paskirtas atsakingu, kad biudžetas ant popieriaus atrodytų subalansuotas“, – laidoje „DELFI diena“ kalba I. Šimonytė.
Ji sako, kad susitarti dėl biudžeto sunkiau ir be Sauliaus Skvernelio, nes trūksta vienijančio lyderio: „Premjero lyderystė yra labai svarbi. Jeigu ministrai turėtų asmeninį ryšį ir pasitikėjimą valdančioje frakcijoje, tada premjero liga turbūt nebūtų tokia didelė problema. Bet matau, kad ministrai to ryšio neturi, frakcija burbuliuoja prieš ministrų pasiūlymus, tai klausimas, kas turi imtis tos lyderystės.“
Dėl automobilių mokesčio spręs kita Vyriausybė
Kalbėdama apie automobilių mokestį, Seimo narė sako, kad toks mokestis, apie kokį kalbama dabar, net nėra taršos mokestis, nes jo poveikis žmonių elgsenai, o ir biudžeto pajamoms, būtų labai mažas.
„Jeigu jūs svarstote įsivežti automobilį, kuris yra taršesnis, ta premija, kurią reikės sumokėti prie kainos vieną kartą, nėra tokia, kad atgrasytų nuo šito sprendimo. Ir galiausiai senas parkas, kuris yra, nesikeis, jei nebus kažkokių papildomų paskatų. Metinis mokestis, kad ir nedidelis, būtų daug logiškesnė ir aiškesnė paskata“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Jos nuomone, šį klausimą spręs jau kita Vyriausybė.
„Mums taršos mokestis vis tiek anksčiau ar vėliau bus privalomas. Bet mes neprivalome dabar padaryti bet kokio taršos mokesčio, kad užsidėtume varnelę prieš Briuselį, nes tai yra tai, ką Vyriausybė dabar daro. Mes taip neužsidėsime varnelės, nes toks mokestis CO2 emisijos nesumažins“, – įsitikinusi politikė.
Valdantieji sulaužė visus savo pažadus
I. Šimonytei keistai atrodo ir tai kad dabartinė valdžia didžiuojasi, jog didėja pensijos.
„Pajamos auga, kaupiasi netgi rezervai, ir tokį dalyką gali padaryti ne tik valdžia, bet ir dirbtinis intelektas <...> , jei ekonomika kristų penktadaliu, pajamos trečdaliu, rezervuose nebūtų nė cento, o jūs sugebėtumėt pensijas padidinti, būtų kuo pasididžiuoti“, – laidoje „DELFI diena“ kalba politikė.
Jos nuomone, artimiausiu metu tokios krizės, kaip 2008 metais, tikrai nebus. Nors ekonomika lėtėja ir pajamos auga lėčiau, dabar esą susiduriama su visai kitokiomis problemomis.
„Aš labai nenorėčiau vėl atsirasti tokioje padėtyje, kurioje buvau 2009, 2010 ir 2011 metais, nes ta šlapia nuo prakaito nugara, kai tu niekada nežinai, ar tau pavyks išmokėti algas ir pensijas, kurios tegul ir sumažintos, nėra labai komfortiška savijauta. Aš labai džiaugiuosi, kad dabartinei valdžiai nereikia tos savijautos išgyventi ir jos dilema yra visai kita – kaip įmanoma labiau atsižvelgti į skirtingų interesų grupių poreikius ir pateikti tokį biudžetą, kuris galėtų būti geras kompromisas“, – sako I. Šimonytė.
„Bet šį kartą biudžete atsitiko taip, kad Vyriausybė sulaužė visus savo pažadus, kuriuos skambiai davė. Dėl to, kad mokesčiai nesikeis, tas buvo pasakyta praeitais metais tvirtinant mokesčių reformą, kuriai aš nepritariau. Lygiai taip pat ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Ir dėl krašto apsaugos finansavimo“, – vardija ji.
Anot Seimo narės, nors kai kurie žmonės ir gauna daugiau pinigų, daugeliu dalykų turi pasirūpinti patys: „Žmonėms siunčiama žinia, kad mes jums į kišenę įdedam daugiau pinigų, bet turbūt daug dalykų jums ir toliau teks spręsti patiems – samdyti korepetitorius vaikams, bandyti patekti į privačią gydymo įstaigą, kai negalite sulaukti eilės valdiškoje ir t. t.“
Didžiausia galimybė sutaupyti, anot I. Šimonytės, nedalinti nepamatuotų pažadų. Vis dėlto, klausia politikė, reikia diskutuoti apie tai, ką apkritai reiškia sutaupyti.
Dėl Seimo rinkimų dar neapsisprendė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis laikosi pozicijos, kad I. Šimonytė kituose Seimo rinkimuose bus konservatorių partijos sąrašo vedlė. Paklausta, kokias esmines valstybės kryptis matytų, jeigu tektų formuoti Vyriausybę, I. Šimonytė nedaugžodžiauja.
„Aš šiuo klausimu nesiruošiu visai diskutuoti“, – sako ji.
„Kada priėmiau sprendimą [dalyvauti prezidento rinkimuose], jį pranešiau, ir dabar bus lygiai taip pat, – tikina I. Šimonytė. – Aš tiesiog galvoju.“
Vis dėlto, kalbant apie valstybės kryptis, jos, anot politikės, yra labai aiškios.
„Lietuva turi vieną labai didelę problemą – ji yra įstrigusi vidutinių pajamų spąstuose ir tai reiškia, kad mūsų vijimasis ES vidurkių yra daugiau mažiau išsikvėpęs. Jeigu mes nerasime būdų, kaip išeiti iš savo ekonomikos struktūros, kur vyrauja žema ir žema vidutinė pridėtinė vertė, mes pasmerksime save žemoms pajamoms, žemiems darbo užmokesčiams, pensijoms...“ – sako Seimo narė.
„Kad pakistų ekonomikos struktūra, reikalingas kitoks švietimas, kitoks verslo ir mokslo bendradarbiavimas, apskritai požiūris, kad tai yra problema, nes kai kam taip neatrodo. Mes turime nustoti kalti taburetę ir pradėti pardavinėti dizainą, konceptą“, – aiškina I. Šimonytė.