„Kalbant apie vienų ar kitų kelių asfaltavimą, tai priklauso nuo eismo intensyvumo, kaip, kokį kelią įtraukia Susisiekimo ministerija į savo planus. Šioje situacijoje nereikia ieškoti problemų ten, kur jų nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Anot jo, keliams Vilniaus rajone skiriami papildomi pinigai, „bet sprendimai priimti visais atvejais 2015 metais ir anksčiau, šita valdžia su tais sprendimai neturi nieko bendro“.
BNS turimi Vyriausybės ir Vilniaus rajono tarybos dokumentai rodo, kad sprendimai, dėl ministro pirmininko gyvenamos gatvės Smigliuose, Upės gatvėje priimti šių metų spalio pabaigoje.
Naujienų portalas 15min.lt skelbia, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų, beveik visa ši suma teko vienai – premjero S. Skvernelio gyvenamai gatvei asfaltuoti. S. Skvernelio gatvę į remontuotinų sąrašą spalio pabaigoje įtraukė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, o po penkių dienų pinigų darbams skyrė Vyriausybė.
S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas portalui atsiųstuose atsakymuose apeliavo į tai, kad Upės gatvė nėra minima Vyriausybės sprendime: „Spalio 30 dienos nutarimu Vyriausybė neskyrė lėšų nė vienos konkrečios gatvės ar kelio asfaltavimui ar remontui“.
Tačiau viešai skelbiamame Vyriausybės nutarimo projekte dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo perskirstymo yra nurodytas ne vienas konkretus kelias ar gatvė, kuriam Vyriausybė skyrė papildomai ar naujai lėšų.
Dokumente nurodyta, kad Vilniaus rajone finansavimas papildomai skiriamas dviems eilutėms: konkrečiam projektui - Riešės kaimo Riešės gatvei rekonstruoti ir „vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, taip pat saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės kaliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje“. Pastarajai eilutei Vyriausybės sprendimu finansavimas padidintas 300 tūkst eurų, beveik visa ši suma, rajono savivaldybės sprendimu, teko vienai Vilniaus rajono gatvei, kurioje gyvena Vyriausybės vadovas.
Vilniaus rajono savivaldybė pripažino, kad gatvę nusprendė remontuoti ir dėl to, kad to paprašė premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD).
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis G. Landsbergis sako, kad pasitvirtinus publikacijoje minimiems faktams „ši istorija primena pačias blogiausias nomenklatūrines tradicijas“, o pirmoji konservatorių reakcija – „mes esame šokiruoti“.
„Vijūnėlės dvaras“, „Draugystės“ viešbutis, tai tiesiog nomenklatūros sena taktika ir praktika, kai valdžia naudojama savo asmeniniams interesams tenkinti. Vienareikšmiškai bus keliami klausimai, bus kviečiamas ministras, savivaldybės atstovai, Vadovybės apsaugos departamento atstovai, čia reikalingas tyrimas, kuris, ko gero, lems ir politines pasekmes“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
BNS skelbė, kad susisiekimo ministru tapęs Jaroslavas Narkevičius pasiūlė Vyriausybei perskirstyti 3,3 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo. Nurodant, kad pinigai skiriami saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje, asignavimai buvo padidinti Trakų ir Vilniaus rajonams. Vilniaus rajono vietinės reikšmės keliams Vyriausybė sutiko papildomai skirti 300 tūkst. eurų.
Beveik visa ši suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras, remontui.
Portalas primena, kad dar spalio 10 dieną TV3 reportaže Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Rimantas Gerdvilis aiškino, kad situacija dėl Smiglių Upės gatvės pasikeistų nebent jeigu savivaldybės taryba nuspręstų, kad gatvė – prioritetinė. Nors tąkart apie ketinimus įtraukti Smiglių gatvę į prioritetinių sąrašą valdininkas neužsiminė, tačiau toks tarybos sprendimas priimtas jau po kelių savaičių.
Sprendimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų perskirstymo Vyriausybė priėmė spalio 30 dieną. Vyriausybės posėdžiui pirmininkavo premjeras – nuo klausimo, susijusio ir su papildomu finansavimu Vilniaus rajono keliams, S. Skvernelis nenusišalino.
Pačiame Vyriausybės dokumente Upės gatvė neminima. Šiais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo Vilniaus rajono savivaldybei „vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, taip pat saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje“ buvo planuojama skirti 392,7 tūkst. eurų.
Spalio 30 dieną Vyriausybės sprendimu perskirsčius lėšas prie šios sumos pridėta dar 300 tūkst. eurų.
Kaip rašo 15min.lt, Susisiekimo ministerijos parengto dokumento metaduomenys rodo, kad jis sukurtas prieš penketą dienų iki ministrų kabineto balsavimo, spalio 25 dieną. Sutapimas ar ne, bet tą pačią dieną, spalio 25-ąją, posėdžiavusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo ir priežiūros darbų objektų sąrašui – jame atsirado Upės gatvės atkarpa, einanti per Pasienių bei Smiglių kaimus.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič 15min patvirtino, kad Upės gatvė tvarkoma iš papildomai Vyriausybės skirtų lėšų, jos kapitalinis remontas atsieis beveik visą papildomai skirtą sumą – 299 973 eurus. Pasak J.Gulbinovič, spalio 22 dieną savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama papildomų lėšų rajono keliams, o Vyriausybei sutikus skirti dalį prašytų lėšų, šiuo metu yra pradėti maždaug 1,5 kilometro Upės gatvės atkarpos kapitalinio remonto darbai.
J.Gulbinovič teigė, kad savivaldybė ne kartą yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir premjerą saugančio VAD skundų dėl pavojingos Upės gatvės kelio dangos ir prašymą jį rekonstruoti.
VAD direktorius Rymantas Mockevičius patvirtino, kad departamentas ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau jis patikslino, jog nebuvo prašoma gatvę išasfaltuoti – tik sutvarkyti.