Kodėl už uždarų namų durų vis dar įvyksta tokios tragedijos ir jų nepavyksta išvengti, minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną diskutavo policijos ir moterų organizacijų atstovai.

Kaip teigia Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk, nors ši organizacija veikia 28 šalyse, tačiau šiuo metu nėra galimybės lyginti duomenų tarp skirtingų šalių, nes jie registruojami skirtingai, smurtas taip pat traktuojamas ne vienodai.

Anot jos, Europos Sąjungoje apie 80 proc. moterų įvairiomis formomis intymioje aplinkoje yra patyrusios smurtą, tuo metu 75 proc. vyrų nėra patyrę.

„Mes turime atrasti būdus, kad sustabdytume ir, kad gyvenimas nebūtų nutrauktas. (...) Moterų didžiausia dalis yra nužudoma namie, tų, kuriuos jos pažįsta“, – kalbėjo direktorė.

Prieš kelerius metus – pranešimų šuolis

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris atkreipia dėmesį, kad yra daug priežasčių, kurios didina riziką moterims patirti smurtą artimoje aplinkoje. Kaip vieną tokių E. Šileris įvardijo partnerį, kuris smurtavo ir anksčiau.

„Glaudesnis policijos bendradarbiavimas su organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusioms moterims, padeda identifikuoti šiuos padidintos rizikos veiksnius“, – sakė E. Šileris.

Anot jo, daugiausiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo 2016 m. E. Šilerio manymu, taip nutiko todėl, kad iki 2013 m. šie nusikaltimai nebuvo kriminalizuoti, buvo manoma, kad tai – šeimos reikalas.

„Piką turėjome 2016 metais, kai Lietuvoje pranešta 50 tūkst. atvejų apie smurtą artimoje aplinkoje“, – kalbėjo E. Šileris.

Kaip teigia E. Šileris, nors dažniausiai dėl smurto nukenčia moterys, tačiau konflikto metu dažniau nužudomi vyrai. Pasak policijos atstovo, taip yra todėl, kad atsidūrusi beviltiškoje ir pavojingoje situacijoje moteris griebiasi drastiškų priemonių, kas baigiasi mirtimi.

Šiais metais per dešimt mėnesių sulaukta 35 tūkst. pranešimų dėl šios nusikalstamos veikos. Komisaro pavaduotojo duomenimis, 80 proc. nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys.

„Nors statistika teigia, kad daugiau nužudoma vyrų“, – atkreipė dėmesį pareigūnas.

E. Šilerio teigimu, vagystės ir smurtas artimoje aplinkoje sudaro daugiausiai policijos iškvietimų. Kitaip tariant, kas antras įvykis Lietuvoje yra susijęs būtent su šiomis nusikalstamomis veikomis.

„Smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje“, – pirmadienį per EIGE surengtą konferenciją sakė pareigūnas.

Dauguma aukų tyli

Savo ruožtu Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad net ir priėmusios drąsų, tačiau būtiną sprendimą palikti smurtaujantį partner moterys susiduria su įvairiais sunkumais, galinčiais tapti pakartotinio smurto namuose priežastimi.

„Moterys, nutarusios palikti smurtaujantį partnerį, susiduria su ypatingai didele rizika patirti pakartotinį smurtą, persekiojimą, manipuliavimą vaikais“, – dėmesį atkreipė R. Butkevičiūtė.

Specialistės teigimu, būtent todėl būtina užtikrinti visapusišką pagalbą smurtą patyrusioms moterims ir taip užtikrinti ne tik aukų, bet ir jų vaikų saugumą.

R. Butkevičiūtė pastebėjo, kad nors dauguma žmonių įsivaizduoja, jog namai yra pati saugiausia vietas, kas trečiai moteriai Lietuvoje – priešingai. Būtent tiek patiria smurtą artimoje aplinkoje. V. Langbakk taip pat pabrėžė, kad daugiausiai moterų yra nužudoma būtent namie.

Be to, anot specialistės, statistika rodo, kad dažniausiai smurtas užfiksuojamas tada, kai jau yra sveikatos sutrikdymas. R. Butkevičiūtė tikina, kad tai rodo, jog ekonominis, seksualinis ir psichologinis smurtas namuose vis dar nėra atpažįstamas.

„Aš esu turėjusi klientę, kuri klausė, ką daryti, kai vyras prieš mane smurtaus. Aš nesupratau, sakau – kas nutiko? Sako – prieš mane dar nesmurtavo, bet aš jaučiu, kad tai įvyks rytoj arba poryt. Reiškia, žmonės laukia, kol įvyks fizinis smurtas ir tada jau imasi veiksmų“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Kad už ekonominį, psichologinį smurtą Lietuvoje nėra baudžiama, patvirtino ir E. Šileris. Policijos atstovo teigimu, įrodyti smurtinį nusikaltimą, jei nėra fizinių sužalojimų – itin sunku.

R. Butkevičiūtė taip pat akcentavo, kad net 60 proc. aukų tyli ir pagalbos nesikreipia.

„Problema yra ta, kad mes didžiąją informacijos dalį gauname iš policijos, o labai mažai žmonių kreipiasi į specializuotus pagalbos centrus“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Anot jos, šiuose centruose galima gauti nemokamą teisinę ir kitokią pagalbą.

„Vyrai artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia nuo vyrų, (...) o moterys – nuo savo intymių partnerių“, – kalbėjo programos koordinatorė.

Jos teigimu, didžiausia problema Lietuvoje – seksualinės pagalbos centro nebuvimas.

Į beviltišką situaciją stumia pati valstybė

R. Butkevičiūtė priminė, kad jau nuo sausio 1 d. įsigalios Mediacijos įstatymo pakeitimas, pagal kurį mediacija taps privaloma visuose šeimos ginčuose. Anot specialistės, tai dar labiau pablogins smurtą kentėjusių moterų padėtį.

„Kai smurtas vyksta artimoje aplinkoje, šalių padėtis yra nelygi. Mes turime vieną žmogų, kuris bijo, ir turime kitą žmogų, kuris kontroliuoja situaciją. Kai vyksta mediacija, jie susodinami kaip lygūs partneriai. Smurtas negali būti medijuojamas, nes smurtas negali pasikeisti abiejų šalių sutarimu, nes viena šalis niekada nedavė sutikimo, kad prieš ją smurtautų“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė.

Specialistė tikino jau žinanti atvejų, kai smurto atveju moterims pasiūloma taikos sutartis ir ji yra medijuojama.

„Ji sėdi prieš smurtautoją sėdint mediatoriui ir ji turi aiškinti, kodėl jai ar jos neįgaliam vaikui reikalingas išlaikymas. Visus tuos dalykus ji turi aiškinti“, – absurdišką situaciją įvardijo Moterų informacijos centro projektų vadovė.

Europos lyčių lygybės (EIGE) duomenimis, 24 proc. moterų Lietuvoje bent kartą gyvenime patyrė intymaus partnerio smurtą, tačiau tik 24 proc. aukų dėl šio nusikaltimo kreipėsi į policiją.