Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.
Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.
Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
----------
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Ar pritariate, ar nepritariate partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 m. pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP?“
Atsakymai: Pritariu 12,3 proc.; greičiau pritariu 18 proc.; greičiau nepritariu 19,3 proc.; nepritariu 35,9 proc.; sunku pasakyti 14,5 proc.
Apklausa: 1000 respondentų, 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (iš jų 468 vyrai ir 532 moterys), interviu respondento namuose 24 miestuose ir 40 kaimų.