Įsilaužė į namus

Simona (tikrasis vardas redakcijai žinomas) augina du mažamečius vaikus – trylikos berniuką ir trimetę mergaitę. Šeima gyvena vienkiemyje netoli Skirsnemunės. Moteris tikina, kad jos vargai prasidėjo tuomet, kai kreipėsi į teismą dėl alimentų iš berniuko tėvo. Nors pora atskirai gyvena septynerius metus, šis prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Teismo procesas baigėsi rugsėjo pabaigoje, o alimentus mokėti nurodantis sprendimas įsigaliojo visai neseniai.

„Aš nė kiek neabejoju, kad apie tai sužinojęs buvęs mano sugyventinis įsiuto ir dabar mane terorizuoja. Pirmiausia jis įsilaužė į mūsų namus. Tuomet mūsų nebuvo. Išlaužė langą su laužtuvu. Atsigėrė savo mėgstamos ramunėlių arbatos, iškuitė vaikų daiktus, išsuko elektros lemputes ir pasišalino“, – apie naktį iš lapkričio 5-osios į 6-ąją pasakoja Simona.

Apie įsilaužimą į namus moteris iškart pranešė policijai, tačiau pareigūnų apsilankymas ją nuvylė. Moteris mano, kad policininkai itin atmestinai apžiūrėjo įvykio vietą – nenufotografavo palikto laužtuvo, kuriuo buvo atplėštas langas, nepaėmė akivaizdžių delno ir piršto atspaudų.

„Pavaikščiojo jie, langą pasifotografavo. Dar pakalbėjo, kad niekas nepavogta, todėl nėra dėl ko pradėti tyrimo. Ką reiškia, kad nėra dėl ko? Įsilaužimas į svetimus namus mūsų šalyje nėra nusikaltimas? Tačiau į šį klausimą jie man atsakė, kad aš pernelyg įsiaudrinusi“, – stebėjosi Simona.

Po poros naktų paaiškėjo, kad moters baimė – ne be reikalo. Jau sutemus ji vėl sulaukė svečių. Kaukėtas vyras bandė įsibrauti į namus pro tą patį langą. Moterį išgelbėjo tai, kad ji ėmė šauktis pagalbos, paskambino kaimynams ir policijai.

„Buvo siaubinga, aš ir dabar, po daugiau nei savaitės laiko drebu. Mirtinai išsigando ir situaciją matęs sūnus. Dėkui dievui, kad dukra tuo metu jau miegojo. Vėl kvietėme policiją ir vėl buvau palikta likimo valiai. Atvykę pareigūnai aiškino, kad aš išsigalvoju pavojų, kad gal žmogus tiesiog pasikalbėti norėjo. Taip, pasikalbėti – naktį, su kauke ir besilauždamas pro langą“, – iš jaudulio sunkiai žodžius rinko moteris.

Simona neabejoja, kad į namus laužęsis vyras – buvęs jos sugyventinis.

„Aš su juo tiek pragyvenau, kad tamsiausią naktį tarp šimto žmonių pažinčiau. Stotas, eisena, laikysena – viskas iki skausmo žinoma“, – tikino moteris.
Luko Pilecko nuotr.

Prisiglaudė pas gimines

Po antrojo išpuolio jokios pagalbos nesulaukusi Simona pasiėmė vaikus, užrakino namų duris ir laikinai prisiglaudė pas gimines Jurbarke.

„Aš mirtinai bijau dėl savęs ir vaikų. Vaikai irgi įsibaiminę. O iš mūsų juokiasi, sako, kad išsigalvojame pavojų. Man aiškina, kad nėra lentelių su užrašu „privati valda“. Juk ir taip aišku, kad sodyba kažkam priklauso. Juolab kad ji aptverta“, – baisėjosi dviejų mažamečių mama.

Moters įsitikinimą tik sutvirtina vėlesni įvykiai. Kažkas į jos namų kiemą užsuko dar du kartus. Neprašyti svečiai paleido šunis, ištrypė kiemą.

„Atvažiavo tie, kas žino, kaip atvažiuoti, kas yra lenkęsi. Tiesiai iki sodybos toks prastas kelias, kad net visais ratais varomi policijos automobiliai nepravažiuoja. O čia surado kelią pro kaimynus“, – pasakojo Simona.

Į vienkiemį grįžti ji jokiu būdu nenori ir tikina, kad buvęs sugyventinis yra puikiai žinomas policijos pareigūnams.

Neapsikentė smurto

„Už ką tik jis nebaustas – muštynės, pasipriešinimas policijai, važiavo girtas, brakonieriavo. Kalėjime už naminukę yra sėdėjęs“, – apie buvusį širdies draugą kalbėjo moteris.

Ji tvirtina, kad sugyventinis ne kartą yra ją smarkiai sumušęs. Vyro ji mirtinai bijojo, todėl į policiją nesikreipė.

„Todėl ir palikau – nebegalėjau daugiau kentėti smurto. Jis ne tik mane yra mušęs, bet ir mano tėvą, kitus. Jei tik užgeria, nesivaldo, daužo žmones, kol šie netenka sąmonės. Yra ir kitaip terorizavęs, mašinos ratus pavogęs, kad neišvažiuočiau į darbą. Kai paskambinau ir paprašiau grąžinti, atvežė“, – pasakoja Simona.

Ji baiminasi ir dėl vaikų. Berniukas turi negalią, susinervinus gali prasidėti širdies problemos.

„Įsivaizduokit, kokį šoką vaikas patyrė, kai buvo laužiamasi pro langą“, – baisėjosi Simona.

Moters žodžius apie smurtaujantį ir visiškai nesivaldantį vyrą patvirtina ir jos sesuo. Moteris pasakoja kartą radusi išspirtas savo buto duris. Įėjusi vidun rado sesers sugyventinį, kuris rausėsi po spintas.

„Paklausiau, ką čia darai. Jis suriko, kad ieško Simonos, tada mane grubiai nustūmė ir pabėgo. Daug metų kentėme jo terorą. Buvo apsiraminęs, bet dabar vėl viskas kartojasi, o jo niekas netramdo. Nė kiek neabejoju, kad jei jis įeis į namus ir mus ras – gali ir suluošinti, ir užmušti“, – sakė moteris.
Luko Pilecko nuotr.

Viršininkas nežinojo

Lapkričio 13 d. susisiekus su Jurbarko r. policijos komisariato viršininku Aivaru Dumčium, šis tikino apie įvykius Skirsnemunės seniūnijoje nieko nežinantis.

Policijos registre tokios informacijos nebuvo, todėl viršininkas siūlė Simonai rašyti pareiškimą ar atvykus į komisariatą išsiaiškinti.

Viršininkas taip pat svarstė, kad jei į namą patekęs vyras neturėjo tam teisės, tai moteris galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

„Yra toks straipsnis – neteisėtas patekimas į privačią erdvę. Jei nėra turto, tai įsilaužimas gali būti traktuojamas kaip vagystė – apysunkis nusikaltimas. Reikia aiškintis smulkmenas“, – sakė A. Dumčius.

Į Jurbarko r. policijos komisariatą Simona nuvyko tą pačią dieną, tačiau pokalbis moters nepradžiugino.

„Grįžau supratusi, kad vis tiek mano žodžių niekas rimtai nevertina. Svarstė, kad gal reikia dėl vagystės pradėti tyrimą, nes sugadino lango rėmą, paėmė penkias elektros lemputes. Man įdomu, kokius įrodymus surinks beveik po dviejų savaičių. Juk turėjo iškart ir tą laužtuvą paimti, ir pirštų atspaudus“, – po apsilankymo pas komisariato vadovą kalbėjo Simona.

Baus už įsibrovimą

Praėjus dar keletui dienų situacija tapo aiškesnė. Pasak A. Dumčiaus, pareigūnai su įtariamuoju kalbėjosi, perspėjo nedaryti nieko neleistino.

„Moteriai buvo paaiškinta situacija, pradėtas tyrimas dėl įsibrovimo. Kol kas nėra už ką daugiau vyro nubausti, jis net negrasino, nesakė, kad padarys kažką negero. Jie kartu daug metų pragyveno. Manau, kad moteris šiek tiek perdeda, yra įsibauginusi“, – svarstė A. Dumčius.

Pati Simona tikina norinti ne svarstymų, o konkrečių atsakymų į klausimus: kas ir kada apgins ją ir mažamečius vaikus? Kada šeima galės grįžti į namus ir juose jaustis saugiai?

„Jie sako, kad aš perdedu, įsivaizduoju. Tačiau aš jį puikiai pažįstu, žinau, ką jis gali padaryti. Jei niekas nepadės, man beliks padaryti taip, kaip pasiūlė vienas policininkas – parduoti ūkį ir vėl slėptis nuo buvusio sugyventinio. Kol vėl mus suras“, – sakė Simona.