Parlamentinės partijos prieš metus sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau pastarosiomis dienomis diskusijas dėl susitarimo įgyvendinimo sukėlė Seimo komiteto siūlymas keisti kitų metų biudžeto įstatymo formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.
„Dabar būtų labai neatsakinga savo pačių rankomis imti kvestionuoti šitą nacionalinį susitarimą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Nausėda.
„Mano giliu įsitikinimu, tai užbrauktų pasitikėjimą visais kitais būsimais nacionaliniais susitarimais ateityje, o tokių laukia ir švietimo srityje, ir galbūt sveikatos apsaugos srityje“, – pridūrė jis.
„Elkimės atsakingai, gerbkime savo pačių priimtus dokumentus, nes tai buvo ne prezidento, ne premjero pasirašytas nacionalinis susitarimas, o pirmiausia – politinių partijų lyderių susitarimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, laikytis įsipareigojimų saugumo srityje Lietuva turi ir tuo atveju, jeigu tikisi sulaukti didesnės NATO sąjungininkių paramos.
Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komitetas trečiadienį pasiūlė, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.
Šiemet gynybos biudžetas siekia maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP.