DELFI kalbintas J. Furmanavičiaus seserų advokatas Valdemaras Bužinskas teigia, kad „tuo metu niekas nieko nedarė“, ir neabejoja, kad jei viskas būtų buvę kitaip, šios istorijos, kuri iš naujienų portalų nedingsta jau dešimt metų, galėjo ir nebūti.
Jau dešimtmetį šią istoriją lydi ir įvairūs gandai bei sąmokslo teorijos. Kodėl? Dirva gandams ir sąmokslams, anot advokato, yra „teisėsaugos klaidos arba neveikimas“.
Mergaitės pasakojimą vaizdajuostėje vadina neįtikinamu
„Tada ta istorija atrodė neįtikinamai, – DELFI kalbėjo advokatas V. Bužinskas. – Žinau, kaip ten viskas buvo, kaip jis nešiojo filmukus. Aš pats tuos filmukus mačiau. Ten buvo labai akivaizdi dramaturgija, todėl jie manęs neįtikino ir net neįsivaizdavau, kad ką nors gali įtikinti.“
V. Bužinskas kalba apie DVD diskus, kuriuos D. Kedys išsiuntinėjo daugiau nei 200 asmenų: Seimo nariams, europarlamentarams, įvairioms institucijoms. Diskuose buvo jo dukters įrašai, kuriuose ji pasakojo, kaip „dėdės“ ją išnaudoja.
„Seniai advokatauju, esu daug dirbęs su bylomis, kur vaikai būna vienaip ar kitaip nukentėję, nebūtinai tvirkinti, bet būna plėšimo atvejų, kai vaikus uždaro vonios kambariuose ar kitaip išgąsdina. Vaikai neatsimena detalių, bet jiems lieka labai gilus emocinis įspūdis, – pasakojo advokatas. – Paprastas pavyzdys: kai vaikas deklamuoja eilėraštį, jei jis nesupranta jo turinio, tai labai aiškiai matyti, nors tekstą atsimena idealiai.“
Advokato teigimu, „istorija apie vaiko tvirkinimą neatrodė įtikinama“.
Advokatas: niekas nedarė nieko
Vis dėlto D. Kedys, dar prieš ateidamas pas žurnalistus, bandė ir kitais keliais įrodyti savo tiesą. Jis kreipėsi ir į Kauno pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šis taip ir nebuvo baigtas. Net ir pirmąją publikaciją apie šią istoriją DELFI parašęs žurnalistas Ainis Gurevičius atsimena, kad D. Kedys buvo „žiauriai priblokštas ir keršto norintis tėvas“. Beje, DELFI žurnalistas tvirtina, kad jau tuomet jis girdėjo tokius D. Kedžio žodžius: „Sakė, kad „nori užmušti juos visus, nes teisėsauga nieko nedaro“. Jis kartojo, kad jei teisėsauga nieko nedarys, pats to imsis.“
Nejau ir po tokių žodžių teisėsauga neturėjo imtis kokių nors veiksmų? „Dabar visi protingi ir supranta, kaip turėjo būti reaguojama, bet tuo metu gal suveikė tai, kad žmogus iš gana padorios šeimos, ne koks nors asocialus asmuo. Gal suveikė tai, kad iš jo bendravimo buvo galima pastebėti turint tam tikrų teisinių žinių pradą. Buvo kažkas tokio, kas, matyt, nesukėlė minčių, kad viskas gali baigtis taip tragiškai, – kalbėjo advokatas. – Dabar gal būtų reaguojama kitaip.“
Tada, kai D. Kedys visais įmanomais būdais bandė viešinti savo istoriją, mergaitė nesulaukė institucijų dėmesio. „Tuo metu, jei gerai pamenu, niekas nedarė nieko. Jokios tarnybos nereagavo, – kalbėjo V. Bužinskas. – Prisipažinsiu: ir man ši istorija nesukėlė kažko. Vaikšto, tai vaikšto, kalba, tai kalba.“
Advokatas tvirtina, kad ir dabar yra tokių asmenų, kurie nepatenkinti valdžios institucijų sprendimais, tačiau pavojus neįžvelgiamas. Tiesa, V. Bužinskas pastebi, kad, kaip rodo ankstesni įvykiai, reaguoti reikėtų.
„Aišku, jei tuo metu būtų sureaguota rimtai ir imtasi visų priemonių, viso šito galėjo ir nebūti, – tvirtino advokatas V. Bužinskas. – Tačiau manau, kad čia yra gilesnė šaknis. O kokia ji? Nežinau.“
Bužinskas: Furmanavičius nužudytas ne dėl pedofilijos istorijos
V. Bužinskas svarstė, kodėl kaltinimai pedofilija nuskriejo ir į J. Furmanavičiaus pusę. „Puikiai žinome, kad Furmanavičius nužudytas ne dėl pedofilijos istorijos, – kalbėjo advokatas ir teigė, kad motyvai šiuo atveju buvo visiškai ne iš D. Kedžio. – Tie, kurie kūrė šitą pedofilijos istoriją, puikiai žino, kad ji – sukurta. O Furmanavičius nužudytas tarsi kerštaujant už dukters tvirkinimą. Iš esmės – tų pačių asmenų rato, kurie žinojo, kad ta istorija – išgalvota.“
„Visa byla ir visas tyrimas kaip buvo keistas, taip ir yra keistas“, – kalbėjo V. Bužinskas.
Lietuvos teisėsauga buvo pareiškusi trylika įtarimų N. Venckienei, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ekstradiciją patvirtino tik dėl keturių. Buvo panaikintas įtarimas ir tvirkinimu. Čia advokatas V. Bužinskas įžvelgia nesutapimų.
„Girdėjau prokuratūros komentarą, iš kurio galima suprasti, kad jai įtarimai buvo panaikinti, nes dėl nepilnamečio tvirkinimo yra nubausti kiti asmenys. Man iš karto mintyse kilo analogija. Yra buvę, kad į tas pačias Valstijas pabėgę ginkluotų gaujų nariai nebuvo prašomi išduoti, nes kiti nariai jau nuteisti Lietuvoje. Ta prasme, jei yra trys asmenys, padarę kažkokių nusikalstamų veikų ir vienas iš jų pabėga ar išvažiuoja į Ameriką, o du būna nuteisti Lietuvoje, tai trečio nejudins, nes du nuteisti. Arba čia paaiškinimas keistokas, arba čia yra kažkokia nauja teisinė praktika, kurios aš iki šiol nesu nei matęs, nei girdėjęs“, – kalbėjo V. Bružinskas.
Teigia, kad visuomenei trūksta paaiškinimų
Advokatas teigia, kad Garliavos istorijoje yra ir daugiau keistų paaiškinimų. „Visi keisti paaiškinimai ir išsisukinėjimai yra ta dirva, kurioje plinta gandai, pramanai, įvairios istorijos. Dabar vėl visi sujudo. Visi spėlioja, kaip čia buvo, kiek kaltinimų buvo pateikta ir kur jie nubyrėjo. Bet juk yra dokumentai. Labai nesunku turint tuos dokumentus pakomentuoti“, – kalbėjo V. Bužinskas.
Jis teigia, kad į šią istoriją pernelyg kišasi politikai. „Jie vėl pradeda komentuoti šitą situaciją ir smerkia tuos politikus, kurie kišosi į bylą, – teigė V. Bužinskas. – Šia istorija labai patogu pasinaudoti savireklamos tikslais.“
Kodėl ši istorija taip siejama su sąmokslo teorijoms? Ar ko nors nepadarė teisėsauga? „Be abejo. Tai teisėsaugos klaidos arba neveikimas. Kiekvienas žingsnis turi būti aiškus, suprantamas, konkretus. Kai tik prasideda trepsėjimai, neaiškūs, migloti paaiškinimai, iš karto viskas apauga gandais“, – tvirtino V. Bužinskas.
O ar įmanoma šią istoriją išaiškinti, kad niekam nebekiltų jokių klausimų ir nebeatsirastų naujų sąmokslo teorijų? „Manau, kad privalu tai padaryti. Nes vėl turėsime kažkokių istorijų, žmonės vėl bus skaidomi į kelias grupes. Vėl bus priešprieša: vieni kaltins kitus. Visuomenėje bus keliama sumaištis, o byla – netiriama, – kalbėjo advokatas. – Taip visada patogu. Kelti burbulus ir nedaryti to, kas privalu.“
Kas ką pažinojo ir kas ko ne
J. Furmanavičiaus seserų advokatas teigia visuomet siekęs, kad Furmanavičių pavardė šioje istorijoje šmėžuotų kuo mažiau, nes jo nužudymo su šia istorija jis nesieja. Advokato teigimu, tai tiesiog nužudymas.
Klausimų kelia ir jauno kauniečio Vaido Milinio nužudymas. „Jau keliamos versijos, ar iš viso nužudė“, – tvirtino advokatas ir pridūrė, kad ši žmogžudystė taip pat nebuvo išaiškinta.
„Turėjome Kedį. Byla buvo nutraukta Kedžiui mirus, teisiškai taip ir turėtų būti, bet nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo smulkiai aprašytos visos aplinkybės. Vėliau buvo Ivanausko byla. Jis yra nuteistas kaip Kedžio bendrininkas, – kalbėjo advokatas. – Būtų kaip ir viskas, bet visur lieka begalė klausimų. Pradėkime nuo to, kad Kedys ir Furmanavičius nebuvo pažįstami. Kaip ir Furmanavičius nepažinojo Ūso. Kedys Ūso nepažinojo. Tai yra visiškai tarpusavyje nepažįstami žmonės. Kas juos suvedė?“
Teisėjas Jonas Furmanavičius kartu su N. Venckiene dirbo Kauno apygardos teisme. Andrius Ūsas, kuris buvo ir L. Stankūnaitės dukros krikštatėvis, tuo metu dirbo Seimo nario Viktoro Muntiano padėjėju. Vaidas Milinis – Kauno apygardos teismo, kuriame dirbo N. Venckienė, pirmininko Alberto Milinio įsūnis.
Advokato V. Bužinsko minimas Ivanauskas – D. Kedžio bičiulis Raimundas Ivanauskas, prieš trejus metus pripažintas kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti.
Advokatas V. Bužinskas teigia, kad tiriant visus nužudymus buvo imtasi aplinkybių, nors, jo teigimu, turėjo būti tiriama paprastai – turėjo ištirti nužudymai. „O visos kitos aplinkybės: dėl ko, kas, kaip ir ką kalbėjo, ką kaltino, – motyvai. Nužudymai turėjo būti ištirti taip, kaip ištiriami bet kokie kiti nužudymai, – kalbėjo advokatas. – Nustatant ir vykdytoją, ir visus padėjėjus, ir kurstytojus, jei tokių buvo, ir organizatorius, jei tokių buvo. Arba įvardyti tiesiai ir šviesiai, kad jokių organizatorių nebuvo, kad vykdytojas pats sugalvojo.“
Advokatas teigia, kad visos Garliavos istorijos mirtys yra keistos. „Jų aplinkybės netradicinės, – teigė V. Bužinskas. – Visa įvykių visuma ir jų atskleidimas, sutikite, palieka vietos interpretacijoms.“
Venckienė laisvėje, bet suvaržyta
Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti suėmimą ir N. Venckienei skyrė švelnesnes kardomąsias priemones. N. Venckienė jau ne Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau tris mėnesius turės dėvėti apykoję, su kuria nuo namų negalės nutolti toliau nei pusę kilometro.
Ji taip pat turėjo sumokėti 10 tūkst. eurų užstatą, paimti ir jos dokumentai.
N. Venckienės advokatės Sonatos Žukauskienės teigimu, intensyvi priežiūra (apykojė) yra per griežta, tad kreipsis dėl šios kardomosios priemonės sąlygų sušvelninimo. Ketvirtadienio popietę prokuratūra dar nebuvo gavusi prašymo švelninti apykojės dėvėjimo sąlygų.
Skųsti šio teismo sprendimo N. Venckienė jau negali, gali tik prašyti sušvelninti sąlygas.
Į Lietuvą iš JAV N. Venckienė buvo pargabenta lapkričio 6-ąją. JAV kalėjime ji prabuvo daugiau nei pusantrų metų – nuo praėjusių metų vasario pabaigos iki šių metų lapkričio pradžios.
Ekstradiciją JAV pareigūnai patvirtino palikę tik keturis įtarimus iš trylikos. Remiantis likusiais įtarimais, jai gali grėsi laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, tačiau, kaip pažymėjo kardomąją priemonę pakeitusio Vilniaus apygardos teismo atstovai, pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas dažnai skiria ne įkalinimo bausmes.
Garliavos istorija: