Alytiškė Berta parke vežioja vienuolikos mėnesių dukrą Gustę. Per gaisrą padangų deginimo gamykloje ir dar kurį laiką po jo ji teigia iš namų nekišusi nosies. „Langai buvo uždaryti, į lauką nėjome, paskui išvažiavome į kaimą, nebuvome mieste, o paskui, kai baigėsi, grįžome į miestą. Prasivėdinau viską, susitvarkiau, išsivaliau ir viskas“, – LNK žinioms pasakojo Berta, tačiau pridūrė, kad jai neramu dėl savo pačios pieno, kuriuo maitina kūdikį.

Ar jos pienas neužkrėstas po gaisro pasklidusiomis cheminėmis medžiagomis? Mama teigia, kad nori atlikti tyrimus ir tai sužinoti. „Kažkiek ramesnė pati būčiau dėl vaiko“, – teigia vienuolikos mėnesių dukros mama.

Pieną išsitirti norėtų ir daugiau alytiškių. „Mes, kadangi netoli gyvename, tai per orą daugiausia, – LNK žinioms pasakojo mama Eglė. – Kad ir buvome užsidarę tos langus, vis tiek kažkiek pateko, manau.“

Tėtis Linas pasakojo, kad „nori maksimaliai apsaugoti savo vaikus“. „Norime ištirti viską, kas tik įmanoma“, – teigė vyras.

Nors kai kurios mamos sako, kad dėl užterštumo nesijaudina. „Iš pradžių nerimavau, bet nepabėgsi nuo to. Nebuvo, kur išvykti, tai buvome namuose“, – pasakojo penkių mėnesių berniuko mama Gerda.

„Buvo tas gaisras, taip, gal daugiau tų pažeidimų tame ore, visokių kvarabų, bet nemanau, kad turės kažkokių didesnių pasekmių nei turėjo iki šiol“, – kalbėjo Ramunė, dešimties mėnesių dukros mama. Vis dėlto, ji sako, kad išsitirtų pieną, jei tik galėtų. „Žinoma, jei tik būtų tokia galimybė, geriau išsitirti“, – kalbėjo mama Ramunė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad planuoja atlikti didžiulį tyrimą, kurio metu bus tikrinama šalia gamyklos gyvenančių žmonių sveikata ir lyginama su gyvenančių gaisro nepaliestose teritorijose, tačiau moterų pieno tirti neketinama.

„Motinos pienas galėtų būti tiriama medžiaga, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. – Tačiau šiuo atveju pasirinktas kraujas, aptarta su specialistas, bet maitinančių motinų grupė nebus specifiškai sudaroma.“

LNK skelbia, kad moterų būgštavimai dėl pieno gali būti ne be pagrindo. Rugsėjį gaisras buvo kilęs vienoje Prancūzijos gamykloje, po jo 9 mamos atliko pieno tyrimus ir visuose mėginiuose buvo rasta angliavandenilio degimo produktų.

O ką mano sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga? „Tikrai nedrįsčiau dabar nei patarimų dalinti, nei vertinti. Nežinau, reikėtų klausti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, reikia Prancūzijos duomenis pamatyti“, – teigė ministras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai teigia, kad po gaisro mieste ir jo apylinkėse buvo rasta apie 30 cheminių medžiagų, tačiau tik dioksinai, galintys sukelti vėžį, specialistams kelia nerimą.

O dioksinus, anot specialistų, galima tirti ne tik pieno, bet ir kraujo mėginiuose.

„Ištyrus kraują mes jau galime tirti fertilinio amžiaus moteris, kurios planuoja susilaukti vaikų, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Razmienė. – Galima pasakyti, kas gresia jų palikuonims. Tai daug vertingesni tyrimai.“

Beje, anot specialistės, labiausiai gaisro paveiktoje teritorijoje, iš pusantro tūkstančio gyventojų, yra tik viena maitinanti motina ir viena besilaukianti moteris, todėl esą moksliškai pagrįstų išvadų iš to daryti nebūtų galima.

Cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius sako, kad dioksinų į motinų pieną patekti galėjo, tačiau jų kiekis neturėjo būti pavojingas. „Jeigu žmogus valgys maistą iš užterštų teritorijų Gyvulinius produktus, pieną, kiaušinius, gerai nenuplaus daržovių, tada rizika yra. Jeigu jis to nedarys, gaus tą foninę taršą, fonines koncentracijas, kurios ir taip yra tam tikruose maisto produktuose“, – kalbėjo G. Jegelevičius.

Vėžį sukeliančių dioksinų rasta ne tik kelių Alytaus rajone esančių kaimų karvių piene, bet ir žolėje, žiemkenčių ūgliuose. Dioksinų gali patekti ir į užterštą žolę skabančių vištų kiaušinius, tačiau visuomenės sveikatos specialistė teigia, kad dėl to jaudintis neverta. A. Razmienės teigimu, „niekas per dieną neišgeria keturių litrų pieno ir nesuvalgo keturių kilogramų kiaušinių“.

Dioksinai, anot specialistės, kaupiasi riebaliniuose audiniuose ir ten išsilaiko nuo septynerių, iki vienuolikos metų.

Gyventojų sveikatos tyrimą, kuris gali kainuoti daugiau nei 350 tūkst. eurų, planuojama atlikti kitų metų pradžioje.

Gaisravietė Alytuje: