„Mes turime žinoti, kokia yra perspektyva, ar to susitarimo bus laikomasi, ar bus naujas susitarimas. Be to, yra tarptautinis aspektas, mes visa tai ištransliavome visoms tarptautinėms organizacijoms, NATO, savo partneriams. Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys“, – „Žinių radijo“ laidoje nuogąstavimais dalinosi V. Žukas.

Pasak V. Žuko, partijoms priėmus susitarimą ir įsipareigojus iki 2030 metų 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai, Krašto apsaugos ministerijoje buvo pradėtas vykdyti planavimas, apimantis Lietuvos kariuomenės vystymo perspektyvą, ginkluotės įsigijimą, infrastruktūros plėtrą ir t. t.

„Atsižvelgiant į susitarimą, tas planavimas ir buvo daromas. Nėra taip paprasta dabar viso to atsisakyti arba keisti, kadangi tai nėra tiesiog nuėjimas į parduotuvę ir nusipirkimas arba nenusipirkimas kažkokių prekių. Yra tarptautiniai kontraktai, yra tarpvalstybiniai įsipareigojimai, kuriuos mes pradedame atsižvelgdami į tas sąlygas ir į tas sumas pinigų, kurios yra numatytos skirti krašto apsaugai. Bet koks koregavimas šitų skaičių yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“, – kalbėjo V. Žukas.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, prezidentas tvirtai laikosi pozicijos, kad pasirašytų susitarimų yra būtina laikytis.

„Prezidento pozicija yra labai aiški ir tvirta šituo klausimu, kad reikia laikytis susitarimų, kurie yra pasirašomi šalies viduje“, – patvirtino V. Žukas, vildamasis, kad ir premjeras pareikš savo poziciją gynybos finansavimo klausimu.

ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.