Šalies vadovas linkėjo ramybės tiems, kurie sako, kad nėra vykdomi įsipareigojimai siekti, kad iki 2030 m. gynybos finansavimas sudarytų 2,5 proc. Bendro vidaus produkto (BVP).
„Viskas vykdoma, ramybės. Viskas yra suplanuota, yra numatytos galimybės finansiniu buferiu pasiskolinti, jeigu pritrūksta. Taip, kad planas vykdomas.
Iki 2030 m. dar keisis kelios kadencijos, visko čia gali būti, bet kol esu savo pareigose, tikrai sieksiu, kad mes suprastume vieną paprastą dalyką – jeigu mes norime pataupyti savo krašto saugumo sąskaita, tai taip, žinoma, mes galime pensijas gauti ir iš kitos valstybės. Mums tada pensijas mokės kita valstybė. Aš mes to norime? Mes to nenorime“, – sakė G. Nausėda.
Siekis – pereiti prie oro gynybos režimo
Kalbėdamas apie ateities tikslus, šalies vadovas sakė norįs, kad būtų susitarta dėl labai konkrečių tikslų.
„Šiuo metu turime oro policiją, reikia pereiti prie oro gynybos režimo. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės šiuo metu oro saugumo požiūriu nėra saugios. Dėl tos priežasties mums reikia kalbėtis su NATO sąjungininkais, įtikinėti juos, ir koordinuoti savo veiklą su kitomis Baltijos valstybėmis ir ypač Lenkija“, – sakė G. Nausėda.
Akcentavo NATO svarbą
Kalbėdamas apie diskusijas dėl NATO ateities, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu verda diskusijos, kurias sukėlė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pasisakymas.
„Tai nėra blogai, mes galime pasišnekėti ir labai kritiškai, galbūt ir kvestionuoti tuos dalykus, kurių nekvestionavome daugybę metų. Bet parodykite man, ką jūs galite sugalvoti geriau? Čia – kaip su demokratija – (…) parodykite, ponai, ką galite geresnio už demokratiją pasiūlyti?“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad NATO yra pagrindinis mūsų saugumo skydas.
„Nedarykime iš jo rėčio arba nepramušinėkime jame skylių. Tikiu, kad NATO galime sustiprinti. Smegenų mirtis NATO gali ištikti tokiu atveju, jeigu visas nares ištiks smegenų mirtis. Lietuvos smegenų mirtis tikrai neištiko, daugybės NATO šalių – irgi. Reiškia, išvada turėtų būti kur kas optimistiškesnė, nei buvo padaryta“, – sakė G. Nausėda.
Aplankė amerikiečių ir vokiečių karius
Lankydamasis poligone Pabradėje šalies vadovas susitiko su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir Vokietijos kariais, tarnaujančiais NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje, aplankė Jungtinių Amerikos Valstijų bataliono stovyklą, apžiūrėjo karinę techniką, ir turėjo galimybę pats važiuoti amerikiečių tanku.
„Amerikiečių karininkas, su kuriuo važiavome tuo tanku, sako: „kažkada norėjau būti daktaras, bet įsėdau į šitą tanką, pavažinėjau su juo, iššoviau pirmą šūvį, ir supratau, kad niekur daugiau neisiu, liksiu kariuomenėje“. Man taip neatsitiko. Man jau per vėlu keisti profesiją, bet tikrai tankas važiuoja kaip „Mecedes'as“ – taip lygiai ir taip gražiai“, – įspūdžiais dalijosi G. Nausėda.
Po vizito šalies vadovas sakė, kad jo matyta technika ir žmonių pasirengimas – aukščiausio lygio.
„Labai malonu matyti tokias motyvuotas pajėgas. Ypač malonu, kai man žmonės sako, kad čia, Lietuvoje, jie turi geriausias sąlygas, kokias tik yra turėję savo karjeroje. Tą man sakė vokiečiai, amerikiečiai“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, tai stiprina moralę, tai rodo, kad esame ne vieni, tai suteikia galimybes mums patiems tapti geresniais kariais, kartu treniruojantis ir vykdant pratybas su labai patyrusiais kariais iš kitų NATO valstybių.
„Esu labai patenkintas tuo, ką mačiau čia ir Rukloje. Man ramu, kad dirbame labai rimtai, einame į priekį, ir stipriname savo gebėjimus gintis, jei iššūkiai iškiltų“, – sakė G. Nausėda.
Vienas iš pagrindinių vizito tikslų buvo susipažinti su vakar pasibaigusiomis tarptautinėmis pratybomis „Geležinis vilkas“, kuriose dalyvavo beveik tūkstantis karinės technikos vienetų. Per pratybas vienu metu poligone ir jo apylinkėse manevravo apie 3 tūkst. karių, o bendras mokymų dalyvių skaičius siekė 4 tūkstančius.