„Kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė. Jei pažiūrėsime į Skandinavijos šalis, tai aukščiausia, man atrodo, yra Danijoje – 2 procentai, yra daug ES šalių, kur (kartelės. – ELTA) iš vis nėra – kiek surenki, tiek (mandatų. – ELTA) yra. Kartelė yra tam tikras įsikišimas į demokratiją“, – kalbėjo Seime G. Kirkilas.
Politikas tikino, kad būtent rūpestis demokratija, o ne baimė neperžengti šiuo metu esamos 5 proc. ribos verčia palaikyti idėją, raginančią nuleisti kartelę Seimo rinkimams. Šiuo metu G. Kirkilo vedamus „socialdarbiečius“, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenys, palaiko vos 1,6 proc. rinkėjų.
„Mes nuogąstaujame dėl demokratijos, nes jei aukšta kartelė, tai tų barjero nepraėjusių partijų balsus susirenka pirmąją vietą užėmusi partija. Tai nėra labai gerai“, – kalbėjo G. Kirkilas, pabrėždamas, kad neabejoja, jog jo vedama partija į Seimą 2020 m. pakliūtų ir kartelės nenuleidus žemyn.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis siūlo iki 3 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente.
Savo ruožtu liberalai inicijuoja Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti, kad politinių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.