Darbotvarkėje numatyti gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo po referendumo, artėjančių Seimo rinkimų organizavimo užsienyje, tautinės tapatybės ugdymo Lietuvos švietimo įstaigose, demografijos ir migracijos politikos, lietuvių mažumos padėties klausimai.

Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pažymi, kad po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams labai svarbus ryšys su tėvyne, todėl dauguma jų nuolat atvyksta į Lietuvą, lanko artimuosius, dalyvauja šalies gyvenime, o Seimo ir PLB komisijos darbas yra „šio nepertraukiamo ryšio gražus pavyzdys“.

Į komisijos posėdžius kviečiami Seimo nariai, įvairių institucijų ir įstaigų atstovai, mokslininkai ir ekspertai.

Gegužę vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, ir nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.