Per renginį savo homoseksualumo neslepiantis Vilniaus miesto Tarybos narys ir žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius pristatė esamą situaciją Lietuvoje.
„Mane tikriausiai žinote, kaip Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narį, pirmąjį profesionalų gėjų politikoje. (...) Ilgą laiką dirbau nevyriausybinėje organizacijoje, ir labai ilgai galvojau, kad būtent su seksualine orientacija susiję klausimai yra patys problematiškiausi Lietuvoje. Bet taip jau įvyko, kad prieš pusantrų metų pakeičiau savo profesinį kelią, pradėjau dirbti valstybės tarnyboje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, kur mes jau dirbame ne vienu, o visais keturiolika Lietuvos įstatymais saugomų pagrindų. Ir pradėjus dirbti tais visais pagrindais, aš labai pakeičiau savo nuomonę, dabar manau, kad pats problematiškiausias pagrindas Lietuvoje yra ne seksualinė orientacija, o bet kitas – (…) lyčių lygybė“, – sakė T. V. Raskevičius.
Kalbėtojas programą pristatė nuo, kaip jis pats sakė, populiariosios statistikos. Pirmoji jo pristatyta skaidrė vadinasi – „gavai vyrą – gavai ir neapmokamo darbo!“. Joje pateikiami duomenys iš 2019 m. Lyčių lygybės indekso, kurie rodo procentą žmonių, kurie bent vieną valandą per dieną skiria namų ruošos darbams – indams plauti, skalbiniams į skalbimo mašiną sudėti ir kitiems.
„Iš pradžių žmonės gyvena vieni, tai bent vieną valandą namuose dirba 71 proc. moterų, ir 53 proc. vyrų. Nežinau, kas aptarnauja likusius 47 proc. vyrų, tikriausiai – mamos, na, bet ta situacija atrodo apylygė.
Tada žmonės susipažįsta, pradeda gyventi drauge, ir situacija pradeda dramatiškai keistis. Namuose bent vieną valandą per dieną dirbančių moterų skaičius pasiekia 84 proc., o vyrų mažėja dramatiškai – perpus (iki 28 proc.). Kaip Jums atrodo, kas dirba už juos? Tikriausiai – jų draugės arba partnerės.
Tada poros gyvena drauge, susilaukia vaiko, tada situacija radikalizuojasi toliau. Moterų, kurios gali išvengti namų ruošos darbų, nebelieka. Tokių yra 97 proc., o vyrų ir toliau mažėja iki 23 procentų“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pasak savivaldos politiko, šituos faktinius skaičius iš dalies padiktuoja tai, ko visuomenė tikisi iš moterų ir vyrų. ES šalyse narėse buvo atlikta apklausa, kurioje respondentų buvo klausiama, ar jie sutinka su teiginiu, kad pagrindinis moters vaidmuo yra rūpintis savo namais ir šeima?
„Lietuvoje sutinkančių su tokiu teiginiu yra net 73 proc. Tai yra vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Palyginimui – Skandinavijos valstybėse (Švedijoje, Danijoje) sutinkančių su tokiu teiginiu yra apie 11-14 proc.“, – sakė T. V. Raskevičius.
Vyrai užspaudžia emocijas
Kalbėdamas apie vyrus, kalbėtojas parodė duomenys iš ES vykdytos apklausos, ar respondentai sutinka su teiginiu, kad vyrams yra socialiai priimtina verkti?
„Lietuvoje su tokiu teiginiu sutinkančių žmonių yra praktiškai mažiausiai visoje ES – 63 procentai. Tai reiškia, kad mūsų visuomenė nepripažįsta, kad vyrai gali būti silpni, pažeidžiami, jiems galbūt reikalinga kažkokia pagalba, emocinė parama“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pasak žmogaus teisių aktyvisto, kai vyrai neverkia, tada jie netenka vieno iš pagrindinių būdo išreikšti savo emocijas.
„Mes, vyrai, esame išradingi, ir sugalvojame kitus būdus, kaip su savo emocijomis tvarkytis. Problema, kad tie būdai yra šiek tiek destruktyvūs – mes pradedame vairuoti automobilį 180 km/h greičiu, išgerti, parūkyti, smurtas – irgi. Iš viso to gaunasi, kad Lietuvoje ES vienas didžiausių gyvenimo trukmės atotrūkių tarp vyrų ir moterų, tai yra 9,8 meto“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis teigė dėl tos priežasties teigia esąs feministas, nes nori gyventi 10 metų ilgiau.
Prie homoseksualių žmonių lietuviai vis dar jaučiasi nepatogiai
Politikas taip pat pristatė duomenis apie LGBT (homoseksualių) žmonių teisių apsaugą ir situaciją Lietuvoje. 2019 m. duomenimis, pagal tai, kaip teisinė sistema saugo šitą socialinę grupę, Lietuva Europoje užima 32 vietą iš 49 valstybių.
„Tarp kaimynų mes neatrodome patys blogiausi, bet tas procentas (…), bet tas procentas, lyginant su kitomis, ypač Vakarų Europos valstybėmis, atrodo mažas“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pažangiausia šiuo klausimu Europoje yra Malta. Tai yra katalikiška valstybė kaip ir Lietuva, tačiau situacijos šalyse skiriasi akivaizdžiai.
Žmogaus teisių aktyvistas situaciją aiškina tuo, kad Malta yra labai maža valstybė.
„Joje oro uostas užima didžiąją dalį pačios valstybės. O, kai valstybė yra labai nedidelė ir dar yra sala, tai, kas ten vyksta joje? Visi visus pažįsta“, – sakė T. V. Raskevičius.
Keldamas klausimą, kaip Lietuvoje mums sekasi vieni kitus pažinti, politikas pristatė duomenis iš apklausos, kur klausiama, kaip respondentai jaustųsi, jei jų kolega būtų LGBT bendruomenės narys. Atsakymai rodo, kad, 2019 m. duomenimis, net 37 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi visiškai nepatogiai. Tai reiškia, kad jiems nepriimtinas toks faktas. 2015 m. taip teigė 44 procentai.
Taip pat buvo atlikta apklausa klausimu: „kaip jaustumėtės, jeigu Jūsų sūnus arba dukra būtų romantiniuose santykiuose su tos pačios lyties asmeniu“. Besijaučiančių nepatogiai dėl to būtų 70 procentai. 2015 m. tokių buvo 79 procentai.
Nenori neįgaliųjų savo šeimose
Pasak politiko, panaši situacija yra su žmonėmis su negalia. ES apklausoje buvo klausta: „kaip jaustumėtės, jei Jūsų sūnus arba dukra būtų romantiniuose santykiuose su žmogumi, kurio yra apribota galia ir negalia?“. Besijaučiančių nepatogiai dėl to yra 24 procentai.
„Mes labai dažnai, kalbėdami apie žmones su negalia, kalbame apie visokius praktinius iššūkius – dėl patalpų prieinamumo, socialinių paslaugų. Bet mes turime padirbėti ne tik slenksčius nuimdami, bet ir juos nuimdami savo galvose“, – sakė T. V. Raskevičius.
Žmogaus teises iškelia tarp prioritetų
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė per renginį sakė, kad žmogaus teisių tema yra jiems tarp pagrindinių prioritetų.
„Pačioje pradžioje, kai Laisvės partija dar nebuvo įsteigta, mes gegužę padarėme savo būsimų narių apklausą, klausdami – kaip jūs manote, kokios temos kuriamai Laisvės partijai turėtų būti prioritetinės? Ir, įsivaizduokite, pirmoji tema, kuri laimėjo tą apklausą, buvo švietimas, (…) antroji tema – žmogaus teisės, ir trečioji – ekonomika. Aš nežinau kitos partijos Lietuvoje, kuri žmogaus teisių tematiką iškeltų tarp prioritetų“, – sakė A. Armonaitė.
Renginyje buvo pristatyti programiniai darbai, kuriuos partija žmogaus teisių tema norėtų padaryti. Partijos žmogaus teisių programa susideda iš 21 tematinės srities.
T. V. Raskevičius pristatė partijos prioritetinius žingsnius trijose srityse – lyčių lygybė, LGBT teisės ir neįgalių asmenų įtrauktis.
Lyčių lygybės srityje Laisvės partija siūlo mažinti profesinę lyčių segregaciją tarp berniukų ir mergaičių, vykdant sisteminį mokytojų švietimą lyčių lygybės klausimais.
„Tikriausiai Jums žinomas toks fundamentalus dalykas kaip atlyginimų atotrūkis Lietuvoje, pas mus 13 proc. moterys uždirba mažiau negu vyrai, ir tik viena iš priežasčių yra tai, kad mes užprogramuojame mergaites arba moteris rinktis tas profesijas, kurios yra mažiau apmokamos. Kad tuos stereotipus panaikintume, turime pradėti nuo švietimo, o žmonės, kurie atlieka fantastinį darbą švietimo srityje, yra mokytojai“, – sakė kalbėtojas.
Antras partijos pasiūlymas – didinti vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą, įvedant neperkeliamą vaiko priežiūros laikotarpį abiem partneriams.
„Moterys pasitraukia iš darbo rinkos, nes jos turi pakankamai ilgą ir dosnų laikotarpį, kada gali rūpintis savo šeima, o po to susiduria su tam tikrais iššūkiais, grįždamos į darbo rinką. O darbo patirties trūkumas ilgainiui baigiasi tuo, kad moterys susiduria su padidinta skurdo rizika senatvėje, nes neuždirba tam tikrų pajamų pensijai gauti. Mes siūlome kuo labiau įtraukti vyrus arba antrąjį partnerį į vaikų auginimo procesą, kad ta našta būtų dalinamasi, ir būtų sukuriami įgūdžiai, kad šeimose buitiniais dalykais rūpinasi ne tik moterys, bet abu partneriai“, – sakė T. V. Raskevičius.
Trečias pasiūlymas – ratifikuoti Stambulo konvenciją, siekiant sistemiškai kovoti su smurto artimoje aplinkoje reiškiniu.
„Mūsų valdantieji turėtų nustoti mus gąsdinti genderizmo baubais, o imtis labai konkrečių žingsnių problemoms spręsti“, – sakė T. V. Raskevičius.
Siūlo įteisinti partnerystės institutą
Kalbant apie LGBT teises, partija siūlo teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties šeimų santykius per partnerystės institutą.
„Konstitucinis Teismas šių metų sausį pasakė, kad tos pačios lyties poros yra šeima. Jas saugo Konstitucija, ir mes privalome užtikrinti tų porų teisinę apsaugą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Antras partijos pasiūlymas – įteisinti lyties keitimo procedūrą.
„Tas jau laukia nuo 2007 m., kai Europos žmogaus teisių teismas pasakė, kad neegzistuojanti procedūra pažeidžia šių asmenų teises Lietuvoje“, – sakė T. V. Raskevičius.
Partija taip pat siūlo panaikinti pozityvios informacijos apie LGBT asmenis cenzūrą – tai yra peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.
„Šį įstatymą reikia peržiūrėti ne tik todėl, kad jis riboja LGBT asmenų teises, bet jis iš esmės riboja žiniasklaidos darbą, kalbant įvairiomis temomis, susijusiomis su nepilnamečiais asmenimis“, – sakė T. Raskevičius.
Partija: vaikai turi mokytis kartu
Kalbant apie negalią turinčių asmenų įtrauktį partija siūlo panaikinti segregaciją švietimo sistemoje.
„Specialiųjų poreikių turintys vaikai mokosi su bendraamžiais, negali būti argumentų, kad – sunku, sudėtinga, neįmanoma. Kol tie vaikai nebus su visais, tol jie turės socialinių iššūkių ir susidurs su atskirtimi“, – sakė T. V. Raskevičius.
Partija taip pat siūlo įdiegti universalaus dizaino principą visuose valstybės projektuose, kad valstybės paslaugos būtų pilnai prieinamos įvairių formų negalią turintiems žmonėms, bei priimti ir įgyvendinti išsamią Neįgaliųjų integracijos strategiją, remiantis JT Neįgaliųjų reikalų komiteto rekomendacijomis Lietuvai.