Spalio mėnesį vykusios apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiai partijai palankumą deklaravo 15,6 proc. rinkėjų.
Prieš mėnesį tokių buvo beveik 2 procentiniais punktais daugiau – 17,5 proc. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenys, kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustų gyventojų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus šiuo metu palaiko 12,5 proc. piliečių. Prieš mėnesį LSDP palaikymas siekė 11,6 proc.
Į rekordines žemumas nusiritusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vos su 7 proc. rikiuojasi ketvirtoje vietoje. Per pastaruosius du mėnesius šios partijos palaikymas sumažėjo kone perpus – rugpjūčio mėnesį „valstiečių“ palaikymas siekė 14,6 proc. Tuo tarpu prieš mėnesį R. Karbauskio vedamai partijai paramą deklaravo 11 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Tad įsibėgėjančių diskusijų dėl 2020 m. biudžeto fone gausiausios valdančiosios partijos reitingas per mėnesį smuktelėjo 4 proc.
Krintantys reitingai – jau tendencija
Anot R.Ališauskienės, krintantys valstiečių reitingai jau rodo tendencingumą.
„Sakyčiau, kad tokie rezultatai jau rodo tendenciją. Didžiausias kritimas, žinoma, buvo per pirmuosius metus po Seimo rinkimų. Paprastai lietuviai mėgsta sudėti lūkesčius į laimėtojus, po to greitai nusivilia. Tai nebuvo netikėta. Antrus metus populiarumas laikėsi tarp 12–15 proc. Dabar, nuo pavasario, vėl pradėjo smukti. Paskutiniais mėnesiais ta parama tikrai mažėjo“, – kalbėjo sociologė.
Anot jos, valdančiųjų populiarumas smuko visose grupėse, labiausiai reitingams pakenkė spalį vykusi Seimo pirmininko atstatydinimo istorija.
„Smuko per visas grupes. Jie vis dar išlaiko šiek tiek didesnį populiarumą kaime, o ne didmiesčiuose, bet gal net didesnis smūgis yra nedideliuose miesteliuose, kur būdavo pakankamai neblogos pozicijos. Dabar jie ten atrodo prasčiau. Jeigu žiūrėtume per amžiaus grupes, nebuvo daug palaikymo tarp jaunimo, dabar jo dar mažiau.
Vienas dalykas tas, kad šis matavimas kaip tik buvo spalio mėnesio pabaigoje. Jam labiausiai, žinoma, įtakos turėjo Seimo pirmininko atstatydinimo istorija. Iš tos istorijos neišlošė niekas, bet labiausiai nukentėjo patys valstiečiai. Žmonės tarsi apibendrino viską, kad politikai nedirba, valdančioji dauguma nedirba, tik pešasi tarpusavyje ir sprendžia kažkokius asmeniškus ginčus. Tarsi toks įspūdis žmonėms susidarė. Taigi paskutiniai duomenys buvo labiausiai paveikti šios istorijos, bet tai nėra kažkoks vienas smūgis. Tai lėtinės ligos paūmėjimas, kuris rodo pastoviai prarandamą palaikymą. Kita vertus, tie žmonės, kurie anksčiau buvo linkę balsuoti į valstiečius, o dabar ne, jie kol kas nepasirinko, už ką balsuoti“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Darbo partijos prisikėlimas?
Trečioje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Darbo partija. Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“ teigia palaiką 9 proc. rinkėjų. Rugsėjo mėnesį šios partijos palaikymas siekė 5,7 proc.
Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas tikino, kad tiki, jog ateinančiuose rinkimuose Darbo partijai pavyks pademonstruoti puikius rezultatus.
„Mano paties sprendimai, kurie buvo nulemti pono Ramūno Karbauskio sprendimo su manimi atsisveikinti kaip su partijos nariu, buvo priimti gerokai seniau. Mano sprendimas dėl narystės Darbo partijoje buvo priimtas tik prieš kelias savaites, tai ganėtinai šviežia naujiena. Kalbant apie tuos pačius reitingus, aš nuolat tai kartojau, kad, skirtingai nei Lenkijos valdantieji, arba kitų šalių, kur įsipareigojimai rinkėjams taip pat yra labai sėkmingai vykdomi, tai valstiečių ir žaliųjų sąjunga įvairioms grupėms, kurios sunešė tuos balsus prieš 2016 metų rinkimus, labai stipiai užmiršo. Svarbu priminti, kad labai svarbus buvo ir naujų mokesčių pateikimo klausimas.
Darbo partija yra viena iš stipriausių partijų Lietuvoje. Būtent su jais pavyko sutarti dėl esminių vertybių, kurios man buvo svarbios. Aš kalbu tiek apie socialinės atskirties mažinimą, tiek apie tradicinę šeimą, sveiką gyvenseną, ekologiją, humanistinę pedagogiką, išmintingesnį požiūrį į ekonomikos pertvarkymą, valstybės nekilnojamo turto valdymą. Tai yra tie dalykai, kurie man ir mano komandai tikrai yra svarbūs“, – tikino politikas.
Situacija pasikeitė po Uspaskicho grįžimo
M.Puidokas taip pat pabrėžė ir V. Uspaskicho autoritetą.
„Visų pirma, kalba ėjo ne apie pažadus, o apie vertybes ir programines nuostatas. Jeigu tos programinės nuostatos būtų nesuderinamos, net nebūtų galimybės kalbėtis. Aš tikiuosi, kad šiuo atveju bus visiškai kitaip nei buvo su valstiečiais. Ponas Viktoras Uspaskichas tikrai yra patyręs politikas. Būtent jo knyga parodo, kad jis moka analizuoti situaciją, daryti išvadas iš tų pamokų, kurios buvo gautos politnėje arenoje, vis tik leis turėti Vyriausybę, kuri atstovaus mūsų politinės jėgos programą. Šioje vietoje, manau, buvo tikrai daugybė problemų. Pono Šapokos atnešami projektai būdavo dažnai nesuderinami su frakcija, ir valstiečių pažadais rinkėjams.
Visų partijų siekis yra gerai pasirodyti rinkimuose ir aš tikrai tikiu, kad komanda stiprės, palaikymas didės. Tikiuosi, kad turėsime galimybę siekti tikrai aukštos vietos vyksiančiuose rinkimuose“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis vardija kelias priežastis, kodėl Darbo partijos reitingai taip augo.
„Aš manau, kad daug reikšmės turėjo ir lyderio grįžimas. Viktoras Uspaskichas sugeba sutelkti žmones regionuose, tiek Vilniuje. Rinkimai EP rodo, kad palaikymas tikrai yra didelis. Kartu su lyderiu visas partijos mechanizmas pradeda dirbti visai kitaip – ženkliai efektyviau. Manau, kad tai buvo esminis faktorius. Kitas dalykas – nesėkmingas valdančiųjų darbas, kai žmonės nesupranta, kodėl pažadai nesutampa su realiais darbais“, – kalbėjo jis.
36 proc. nežino, už ką balsuos
Kaip pabrėžė R.Ališauskienė, sunku prognozuoti, kaip Darbo partijai gali sektis ateinančiuose rinkimuose, tačiau yra gana didelė dalis balso teisę turinčių asmenų, kurie nusivylė valstiečiais, tačiau dar nežino, už ką turėtų balsuoti.
„Norint formuoti Vyriausybę reikia gauti daugumą arba būti pagrindine jėga koalicijoje, kuri turi daugumą. Pagal tai, kaip skaičiai atrodo dabar, mes vis tik matome labai didelę dalį rinkėjų, kurie dabar nežino, už ką balsuoti. 36 proc. tikrai yra labai daug. Aišku, didžioji dalis tų žmonių iš viso neateis balsuoti, nes čia mes kalbame apie visus, turinčius balso teisę. Tie žmonės dažniausiai balsuoja ne už valdančiąją daugumą.
Mes kiekvienais metais bent kartą per metus klausiame, jeigu rinkimai vyktų dabar, ar jūs manote, kad reiktų išrinkti tą pačią daugumą, ar reikėtų kitos. Kartais žmonės net negali pasakyti, kas ją sudaro. Žmonės žino vieną partiją, ir kad dar yra kažkas.
Tikimybė, kad būsimą Vyriausybę formuos kitos politinės jėgos, nei dabar, yra labai didelė, bet aš labai sunkiai įsivaizduočiau Darbo partiją kartu su Tėvynės sąjunga“, – svarstė ji.
Tiesa, sociologė pažymėjo vieną svarbų aspektą, kodėl Darbo partijos reitingai kyla. Tai, anot jo, yra lyderio žinomumas.
„Ponas Uspaskichas yra labai gerai žinomas lyderis. Klausimas – patinka ar nepatinka – tai jau subjektyvu, bet kiekvienam lyderiui žinomumas tikrai yra labai svarbus faktorius. Kitas dalykas tas, kad yra pasiūlos ir paklausos klausimas. Pavyzdžiui, užsimanėte šiandien kavos, nuėjote į parduotuvę, o lentynoje buvo trys rūšys.
Tada jūs renkatės, kas jums tinka pagal skonį, kvapą, bet nesirenkat to, ko nėra. Tie žmonės, kurie anksčiau balsavo už valstiečius, o dabar jais yra nusivylę, jie vis tiek ieško to, kas yra arčiau. Liberalai ir Tėvynės sąjunga yra kitokios partijos. Arčiau centro pažiūrų yra labiau socialdemokratai ir darbiečiai“, – sakė sociologė.