Per posėdį Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė kreipęsis į Lietuvos paštą dėl šių objektų privatizavimo.

„Priėmus sprendimą privatizuoti tuos objektus, nebuvo derinama su Kultūros paveldo departamentu (KPD). Bandykime tą klausimą nagrinėti, nes bet kokiu atveju įsivaizduoju, kad tas kelias, kuris buvo pasirinktas iki šiol, trys centrinio pašto pastatai bus parduoti aukciono būdu, nėra tas kelias, kuris būtų priimtinas viešo intereso prasme. Reikia ieškoti kito kelio – ar tai būtų kelias atiduoti tuos pastatus savivaldybėms, ar koks nors kitas kelias, bet kokiu atveju šie objektai visuomenei yra svarbūs“, - sakė R. Karbauskis.

Pastatai ypač vertingi

KPD direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad apie paštų likimą jau diskutuojama beveik metus laiko.

„Mūsų nuomonė sutampa su didžiosios dalies visuomenės nuomone, kad Lietuvos pašto, ypač Kauno ir Klaipėdos paštai, turėtų išlikti kaip teikiantys pašto funkcijas, turėtų būti atstovaujamas ir viešasis interesas. Tai – pačio aukščiausio statuso objektai - paminklo statusą turintis Kauno paštas ir valstybės saugomas Klaipėdos paštas.

Pašto funkcija Kauno pašto atveju yra įrašyta kaip vertingoji savybė, Klaipėdos pašto atveju irgi vertingosios savybės papildytos paskutiniu metu, visuomeninės paskirties išsaugojimas yra kaip vertingoji savybė“, - sakė V. Bezaras.

Pasak KPD direktoriaus, šie objektai yra unikalūs.

„Žiūrint į Kauno paštą, tai turbūt labiau vertingo Kaune nesurasime. Tuo labiau, kad mes Kauno modernizmo objektus norime įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir Kaunas 2022 m. bus kultūros sostinė.

Klaipėdos paštas savo amžiumi yra dar net vertingesnis. Su juo reikėtų dar atsargiau elgtis, nes ten yra daug unikalių medinių detalių“, - sakė V. Bezaras.

KPD vadovas informavo, kad ne kartą buvo diskutuota tais klausimais, taip pat buvo prašyta savivaldybių perimti pastatus.

„Situaciją žinote, savivaldybės atsisakė. (…) Buvo pažadas, kad Kauno paštas bus perduotas valstybės institucijoms jų funkcijoms vykdyti, tačiau tas sprendimas nebuvo priimtas. (…) Prieš nepilnus du mėnesius išgirdome, kad paštai bus parduodami. (…) Jokių kitų pasiūlymų Lietuvos paštas nepasiūlė. KPD neturi galimybių drausti kažkokią veiklą, svarbiausia, kad tos veiklos metu būtų išsaugotos vertingosios savybės“, - sakė V. Bezaras.

Jo nuomone, geriausias sprendimas būtų, kad savivaldybės perimtų pastatus, ir pritaikytų visuomeninėms reikmėms.

Bendrovė nepajėgi rūpintis tokiais objektais

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad jos vadovaujama institucija savo disponuojamo turto sąraše turi devynis objektus, kurie yra KPD domėjimosi srityje.

Pašto vadovės teigimu, bendrovė nėra finansiškai pajėgi tam, kad galėtų užtikrinti minimų trijų pastatų tinkamai rūpintis tokiu turtu.

„Kartu radome labai daug nei klientams, nei darbuotojams nepritaikytų patalpų, kurios reikalauja labai didelių investicijų mūsų tiesioginei veiklai vykdyti ir mūsų pagrindinei funkcijai užtikrinti“, - sakė A. Sungailienė.

Pasak Lietuvos pašto vadovės, institucija turėtų labai menkas galimybes užtikrinti, kad tokie objektai netrūnytų ir nedūlėtų, kaip iki šiol trūnijo ir dūlėjo.

„Tai yra ne pirmas kartas, kada bandoma ieškoti sprendimų, kad pastatai rastų šeimininką, kuris būtų finansiškai pajėgus. (…) Sustabdyti pardavimai baigėsi tuo, kad deja dar keletą metų šie pastatai taip ir stovėjo be investicijų“, - sakė A. Sungailienė.

Institucijos vadovė, informavo, kad Lietuvos pašto valdyba priėmė sprendimą perteklinį turtą, įskaitant šį vertingąjį, skaidriai parduoti.

Ieškojo išeičių dėl pastatų

R. Karbauskis sakė, kad priimti sprendimai aukciono būdu parduoti turtą prieštarauja pastatų vertingosioms savybėms.

„Jūs pasirenkate pusę, kuri naudinga įmonei, tas yra suprantama, jūs turite įgaliojimus tam, bet mes šiandien esame Kultūros komitete, kuris turi ginti pirmiausia viešąjį interesą. O viešas interesas prieštarauja Jūsų sprendimams“, - kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas.

Jis siekė sužinoti, ar savivaldybės yra gavusios pasiūlymą valdyti tą turtą, nemokėdamos pinigų.

Lietuvos pašto vadovė atsakė, kad Akcinių bendrovių įstatymas nenumato galimybės perduoti turtą. Tai teisininkų lygmeniu buvo išsiaiškinta konkrečiai Kauno atveju.

Komitete išsiaiškinta, kad pastatai gali būti parduoti Turto bankui, kuris galėtų perimti tuos pastatus tik atlygindamas rinkos verte.

O tada Turto bankas, Vyriausybės sprendimu, galėtų perduoti pastatus savivaldybėms.

Lietuvos pašto vadovė sakė, kad pašto pastatų vertė yra komercinė paslaptis.

R. Karbauskis pažadėjo, kad šis klausimas bus aptartas su savivaldybių ir Vyriausybės atstovais.