Komitetas paskutinį kartą svarstys ir balsuos dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma koreguoti reformą, kurios metu 42 šalies urėdijos buvo apjungtos į naują valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija. Nuo 2020-ųjų liepos valstybinių miškų valdymą norima vėl patikėti kelioms urėdijoms, dėl kurių skaičiaus apsispręstų Vyriausybė.

Siūloma, kad urėdijos turėtų juridinio asmens statusą ir galėtų valdytų 25–55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Taip pat ketinama įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. hektarų.

Dabar veikiančią Valstybinių miškų urėdiją ketinama pervadinti į „Lietuvos valstybinius miškus“, tačiau koks būtų šios įmonės juridinis statusas kol kas neapsispręsta. Įstatymas draudžia valstybinei įmonei steigti kitas juridinio statuso įmones, todėl ji negalėtų valdyti atskirai steigiamų urėdijų.

Šias urėdijų reformos korekcijas siūlo opozicijoje esantys socialdemokratai Algimantas Salamakinas ir Linas Balsys, konservatorius Jurgis Razma ir „valstietis“ Kęstutis Bacvinka.

Iš esmės parlamentarų siūlymams jau buvo pritarta prieš savaitę, bet galutinio balsavimo dėl pasiūlymų nebuvo, nes nutarta juos atiduoti Seimo teisininkams suredaguoti, kad vienas kitam jie neprieštarautų.

Komitetas taip pat balsuos dėl K. Bacvinkos naujo siūlymo, kuriuos siekiama dviem procentiniais punktais – nuo 5 proc. iki 3 proc. sumažinti miško valdytojų privalomuosius atskaitymus, mokamus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.