DELFI paskelbta naujausia gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“, nurodo, kad rinkėjai vis tvirčiau nusisuka nuo „valstiečių“.
Rinkimus laimėtų, bet ar formuotų koaliciją?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 17-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, tačiau stipriai sumenko parama valstiečiams.
TS-LKD reitingas per mėnesį, nuo paskutinės apklausos kiek sumenko, rugsėjį už juos Seimo rinkimuose būtų sulaukę 19,2 procentų, o šį mėnesį – 18 procentų rinkėjų.
Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas – antroje vietoje likusių LVŽS. Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 procentai rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 procentų. Per mėnesį, tarp atliktų apklausų. valstiečiai prarado 4,2 procentus rinkėjų palaikymo.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius DELFI sakė, kad nors naujausi reitingai rodo, kad partijų lentelėje pirmauja konservatoriai, jie rinkimus laimėtų, tačiau tikrai nebūtinai būtų kitos Seimo kadencijos valdančiųjų dalis.
„Jei rinkimai vyktų šį savaitgalį, tai konservatoriai kaip visada surinktų daugiausiai balsų, bet yra atviras klausimas, ar susirastų koalicijos partnerius. (…) Konservatoriai lieka pagrindine partija, bet Lietuva yra kairiųjų šalis, daugiau kairiųjų centro“, – tikino K. Girnius.
Jo teigimu, didžiausia tikimybė, kad bus sudaryta gana silpna koalicija, iš keleto kairiųjų pažiūrų partijų.
„Todėl yra didesnė galimybė, kad būtų galima suklijuoti įvairią kairiųjų koaliciją. Smarkiai susilpnėjo valstiečiai, bet socialdemokratai truputį stipresni. Ateis dar, manau ir Darbo partija. Tai būtų tokia silpna 3–4 kairiųjų partijų koalicija, o konservatoriai liktų opozicijoje, jos vadovais“, – savo vertinimą pateikė jis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius aiškino, kad Tėvynės sąjungos pirmoji vieta naujausių reitingų lentelėje dar neleidžia švęsti pergalės.
„Tėvynės sąjunga, aišku, dabar yra palankiausioje padėtyje. Bet, ko gero, pusės Seimo negautų. Nes ji atsidūrė pirmoje vietoje ne todėl, kad kažkaip ypatingai aktyviai dirbo, ar turėjo, ką pasakyti rinkėjams. O todėl, kad smuko valstiečių reitingas“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad Tėvynės sąjungos reitingas stagnuoja.
Kelia klausimą – ar valstiečiai iš viso įveiks kitus rinkimus
MRU politologo Virgio Valentinavičiaus teigimu toks greitas ir ryškus valstiečių reitingo susilpnėjimas pirmą kartą leidžia kelti klausimą – ar valstiečiai iš viso įveiks barjerą kituose Seimo rinkimuose.
Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 proc. rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 proc. Per mėnesį „valstiečiai“ prarado 4,2 proc. rinkėjų palaikymo.
„Galimas daiktas, kad iki rinkimų jų reitingas ištirps tiek, kad barjeras jau nebus įveiktas. Tuomet palankiausi rezultatai laukia Tėvynės sąjungos ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų“, – kalbėjo politologas. Sakydamas, kad nemato priežasčių, kodėl LSDP rezultatas ateityje neturėtų augti ir toliau.
„Tuo labiau, kad valstiečių rinkėjai, ieškodami už ką balsuoti, kai už pačius valstiečius balsuoti nebekyla ranka, jie vis vien dairysis bent kiek giminingų partijų, didesnė tikimybė, kad jie balsuos už LSDP nei už Tėvynės sąjungą“, – savo požiūrį DELFI išsakė politologas V. Valentinavičius.
Jis teigė, kad Tėvynės sąjunga susiduria su didelėmis politinės lyderystės problemomis.
„Turbūt laukiama, kol valstiečiai visai sunyks ir pergalė pati nukris į rankas“, – teigė politologas.
Galima konservatorių ir socialdemokratų koalicija?
Politologo V. Valentinavičiaus teigimu, tiek Tėvynės sąjungos, tiek ir LSDP partijų viršūnėse jau yra pasikeitusios kartos, todėl neatmestina ir konservatorių ir socialdemokratų koalicija.
„Teoriškai, nes partijoms vadovauja tie, kurie neturi tokių žiaurių prietarų, kaip kad turėjo senieji konservatoriai ir socialdemokratai. Labiausiai tai turėtų priklausyti nuo rinkimų rezultatų, jei Tėvynės sąjungos rezultatas ne šiaip geras, bet tik vidutiniškas, tai jų derybinė pozicija bus silpnoka, jei LSDP dar geriau pasirodys, gali susidaryti tokia situacija, kad būtent jie rinksis partnerius. Tada gali galvoti ir apie kairiųjų spektrų partijų koaliciją“, – sakė V. Valentinavičius, pritardamas K. Girniaus minčiai.
V. Valentinavičiaus teigimu, padėtis Lietuvoje, kai socialinė atskirtis yra labai aštri problema, o šitas parlamentas visiškai nepasistūmėjo ją sprendžiant, LSDP ir konservatoriams reikėtų į šoną atidėti ideologinius nesutarimus ir imtis šitos problemos kartu.
„Ar lyderiams pakaks išminties ir vietų parlamente sukirsti rankomis ir imtis spręsti šį uždavinį“, – kalbėjo MRU politologas.
Skverneliui „šokti ant LSDP žirgo“ būtų naudinga
Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla kalbos ir apie tai, kad premjeras Saulius Skvernelis viliojamas kitus Seimo rinkimus šturmuoti kartu su LSDP.
S. Skvernelis prieš sutikdamas vesti LVŽS sąrašą 2016 metų rinkimuose, tada kalbėjosi ir su LSDP. Bet jo netenkina jam pasiūlyta vieta, kaip skelbia lrytas.lt, derybos buvo nutrauktos, S. Skverneliui pasiūlius 18 vietą LSDP sąraše. LSDP išsirinkus naują savo lyderį, premjeras S. Skvernelis nenorėjo su G. Palucku susitikti.
VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, kad atnaujintos kalbos apie šį galimą bendradarbiavimą S. Skverneliui gali būti naudingos.
„Reikia prisiminti, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus net nebuvo visiškai aišku prie kurios partijos prisijungs S. Skvernelis. Ir tada socialdemokratai jį kvietė. Abi partijos jį viliojo. Kažkokia prasme S. Skvernelis turbūt negalėtų sukurti, jis neturėtų tam energijos. Tai, kad jis peršoktų pas socdemus, jam galėtų būti naudinga“, – svarstė jis.
Politologo teigimu, dirbti su Ramūnu Karbauskiu yra labai sudėtinga.
„Jų partijos populiarumas smuks, premjero prisijungimas prie socdemų atgaivintų vienus rinkėjus, kurie 2016 metais nuo partijos pasitraukė. Manau, kad būtų neblogas žingsnis, bet jam aišku, turėtų būti pažadėtas premjero postas“, – savo vertinimą pateikė K. Girnius.
„Tai galėtų būti įmanoma, nes manau, kad tokių pretenzijų G. Paluckas neturi“, – sakė jis.
Politologo teigimu, LSDP savo gretose net nelabai ir turi žmonių, kurie galėtų būti premjeru, trūksta ekonominį išsilavinimą turinčių asmenų.
„Kiti veteranai pasitraukė, tai jiems reiktų kokio nors vadovo. Manyčiau, kad S. Skvernelis būtų pats tas. Tai būtų tose pačiose kairiųjų partijų rėmuose“, – kalbėjo jis.
V. Valentinavičius taip pat teigė, kad premjeras gali nuspręsti keisti žirgą.
„Pastarųjų savaičių įvykiai ir valstiečių reitingo nukritimas, rodo, kad S. Skvernelis galbūt galvotų, kad laikas keisti arklius. Galbūt jis norėtų perbėgti pas socdemus. Bet klausimas, ar socdemai norės jį priimti. Nes S. Skvernelio biografijoje yra vienas labai prastas punktas – jis buvo R. Karbauskio premjeras“, – kalbėjo jis.
Politologo teigimu, S. Skvernelio reitingas jau taip pat nėra toks, koks buvo.
„Jeigu LSDP pasikviestų socdemai pasikviestų S. Skvernelį, mano nuomone, tai būtų pirma rimta klaida jų atsinaujinimo programoje“, – savo požiūrį dėstė politologas, pridurdamas, kad „S. Skvernelis į socialdemokratą tikrai nepanašus“.