Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė J. Vveinhardt laidoje DELFI 11 teigė, kad ir vyrų, ir moterų, patiriančių mobingą, skaičiai yra panašūs.

J. Vveinhadrt teigimu, pastaruoju metu ši problema labai opi ir karšta, tačiau ji pridūrė, kad tikrai ne dėl to, kad tokių atvejų padaugėjo, priešingai – žmonės pagaliau nusprendė nebetylėti.

O Lygių galimybių kontrolieriaus Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits vardijo, kokie vadovo veiksmai gali būti įvardijami kaip mobingas ar priekabiavimas, kuris, teisininkės teigimu, gali būti įvardijamas kaip mobingo atmaina.

Tiesa, teisininkė pažymėjo, kad lietuviai bijo skųstis. O ir pats mobingas teisiškai Lietuvoje nėra apibrėžtas, todėl visus darbinius santykius, kurie darbuotojui nėra malonūs, reiktų spręsti remiantis kitais įstatymais.

Kas yra mobingas?

„Mobingas – tai darbuotojų santykiuose ilgai trunkantis procesas, dar kitaip jį galima vadinti psichologiniu teroru, nors tai ir nebūtų visiškai tikslu, nes šalia psichologinio terorizavimo kažkiek patenka ir fizinio. Jis išskirtinis tuo, kad tai nėra kažkokie pavieniai veiksmai, tai ilgai trunkantis ir dažnai pasikartojantis procesas“, – teigė J. Veinhardt.

Anot profesorės, mobingas skirstomas į vertikalaus ir horizontalaus pobūdžio puolimą. „Vadinamasis „Horizontalaus pobūdžio puolimas“ – kai bendradarbiai vieni kitiems taiko įvairiausius psichologinius metodus ir įvairiausius mobingo veiksmus, o „Vertikalaus pobūdžio puolimas“ – kai vadovas atakuoja vieną pasirinktą pavaldinį ar net kelis“, – įvardijo J. Vveinhardt.

Jolita Vveinhardt
Mobingas – tai darbuotojų santykiuose ilgai trunkantis procesas, dar kitaip jį galima vadinti psichologiniu teroru, nors tai ir nebūtų visiškai tikslu, nes šalia psichologinio terorizavimo kažkiek patenka ir fizinio. Jis išskirtinis tuo, kad tai nėra kažkokie pavieniai veiksmai, tai ilgai trunkantis ir dažnai pasikartojantis procesas.

Socialinių mokslų daktarės teigimu, deja, bet šioje srityje mes neatsiliekame nuo pasaulio. „Karščiausi židiniai – švietimas, medicina, statutinės organizacijos, – vardijo J. Vveinhardt. – Mobingo yra praktiškai visose profesinėse srityse, tiesiog kitur jo yra mažiau.“

Lietuviai bijo skųstis

Laidoje dalyvavusi Lygių galimybių kontrolieriaus Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pabrėžė, kad teisiškai dažnai girdima sąvoka „mobingas“ nėra apibrėžta, todėl sunku padarytus veiksmus vertinti teisiškai ir skirti už tai atsakomybę.

L. Vengalė-Dits įvardijo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra apibrėžti Darbo kodekse. „Yra tokia pareiga, nustatyta darbdaviui – užtikrinti ir imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų psichologinio smurto darbe, – kalbėjo L. Vengalė-Dits ir pridūrė, kad ir pats darbdavys turi paisyti šio apibrėžimo – daryti viską, kad ir pats nedarytų psichologinio smurto savo pavaldiniams. – Darbdavys yra atsakingas, kad jis pats to nevykdytų ir kad kiti darbuotojų tokių veiksmų neatliktų kitų darbuotojų atžvilgiu.“

Laima Vengaliene-Dits

Draudimas priekabiauti yra įvardytas ir Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Teisininkė L. Vengalė-Dits tvirtino, kad priekabiavimas gali būti tam tikra mobingo atmaina, nes tai susiję su nepageidaujamais, žeminančiais veiksmais.

„Lygių galimybių įstatyme yra draudimas diskriminuoti asmenį dėl įvairių pagrindų: dėl lyties, amžiaus, religijos, įsitikinimų“, – vardijo L. Vengalė-Dits.

Vis dėlto, ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna daug skundų dėl tokių atvejų? „Tikrai ne, – teigė L. Vengalė-Dits. – Kaip ir dėl seksualinio priekabiavimo. Dažnai sakau, kad gauname ne daugiau kaip penkis skundus per metus.“

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė įvardijo, kad dar rečiau gauna tokių skundų, kuriuose darbuotojai skundžiasi, kad prie jų priekabiaujama dėl lyties, amžiaus, įsitikinimų ar panašiai. „Tokių skundų yra labai nedaug. Net labai mažai, – ir pridūrė to priežastis. – Turbūt bijo prarasti darbo vietą, sulaukti priešiško vertinimo, kritikos.“

Kenčia moterys ir senyvo amžiaus pedagogai

„Moterys, jūs kaip vištos. Nesugebėsite, neturite smegenų“, – tokių komentarų iki šiol kartais sulaukia moterys. L. Vengalė-Dits teigimu, besiskundžiančių diskriminuojamų moterų pastaruoju metu mažiau, bet tai nereiškia, kad šios problemos nebėra. Beje, besiskundžiančios moterys dažnai dirba ne vyriškuose, o mišriuose kolektyvuose.

Laima Vengalė-Dits
Tokių skundų yra labai nedaug. Net labai mažai (...). Turbūt bijo prarasti darbo vietą, sulaukti priešiško vertinimo, kritikos.

J. Vveinhardt teigia, kad, tyrimų duomenimis, dažniausiai nuo mobingo kenčia medicinos, švietimo ir statutinių organizacijų darbuotojai, L. Vengalė-Dits tvirtino, kad ir gaunami skundai atspindi šią statistiką.

„Pabrėžčiau švietimo sritį, mokyklas. Mūsų žiniomis, su priekabiavimu, mobingu dažniau susiduria mokytojai, kurie sulaukia neigiamų vertinimų tiek iš savo kolegų, tiek iš moksleivių. Dažnai tas neigiamas vertinimas yra siejamas su amžiumi“, – teigė L. Vengalė-Dits.

Teisininkė prisiminė ir pedagogę, kuri kreipėsi į tarnybą dėl priekabių replikų dėl neva per senyvo amžiaus, kurias laidė jos kolegos, taip pat įvardijo ir atvejį iš vaikų darželio: „Auklėtoja buvo vyresnio amžiaus ir jai įžeidžiančius, žeminančius žodžius sakė kiti kolegos ir darželio vadovė, kad galbūt jau laikas išeiti į pensiją“.

Teisininkės teigimu, tokių atvejų pasitaiko ir gydymo įstaigose. „Vyresnio amžiaus gydytojas, berods jau pensinio amžiaus, dar dirbo šeimos gydytojų, bet jam pacientai sakydavo: jis jau toks nukvakęs, nelabai matantis“, – pasakojo L. Vengalė-Dits ir pridūrė, kad tokias replikas sakydavo patys pacientai.

Kokie veiksmai jau yra mobingas?

Jei vadovas atvyksta pas pavaldinį atostogų metu ir nori kartu su juo praleisti laiką – ar tai jau mobingas? L. Vengalė-Dits teigė, kad tai galima vertinti ir kaip seksualinį priekabiavimą, ir kaip priekabiavimą. Ji tvirtino, kad pirmiausia reiktų aiškintis, ar tokie veiksmai yra dėl lyties, ar pačiam darbuotojui tai nėra malonu ir panašiai.

O jei vadovas reikalauja dirbti viršvalandžius? „Niekas negali prašyti ar reikalauti dirbti viršvalandžius, – kalbėjo L. Vengalė-Dits. – O jei darbuotojui primetami darbai, kurių jis realiai pagal nustatytą laiką negali atlikti, jei tai nepaprastai didelis krūvis ir mes matome, kad tai mobingo atvejis, kad tai sisteminis darbų primetimas puikiai suvokiant, kad tų darbų darbuotojas per nustatytą laiką objektyviai negali atlikti, jei primetami papildomi darbai, kurie nenumatyti pareigybių aprašyme, tai turbūt irgi toks smurto ar prievartos atvejis.“

Teisininkės teigimu, ne visuomet gali būti pateisinamas ir darbdavio noras reguliuoti ir pavaldinių aprangos detales. Pavyzdžiui, jei vadovas nepagrįstai reikalautų moteris dėvėti vien sijonus ar vien tik kelnes – tai būtų tarnybos dėmesio verta situacija.

Pasekmės ir atsakomybė darbdaviui

J. Vveinhardt teigimu, mobingo pasekmės gali būti psichologinės, fizinės, materialinės, profesinės ir socialinės.

Laima Vengalė-Dits
Niekas negali prašyti ar reikalauti dirbti viršvalandžius. O jei darbuotojui primetami darbai, kurių jis realiai pagal nustatytą laiką negali atlikti, jei tai nepaprastai didelis krūvis ir mes matome, kad tai mobingo atvejis, kad tai sisteminis darbų primetimas puikiai suvokiant, kad tų darbų darbuotojas per nustatytą laiką objektyviai negali atlikti, jei primetami papildomi darbai, kurie nenumatyti pareigybių aprašyme, tai turbūt irgi toks smurto ar prievartos atvejis.

„Kol procesas nėra įsibėgėjęs, kol yra pati pradžia, žmogus gal ir nelabai suvokia, kas su juo vyksta, – teigė J. Vveinhardt ir įvardijo, kokias pasekmes gali pajusti pats žmogus. – Nemiga, prasta nuotaika, galvos skausmai. Tai tokios priežastys, kurias labai sunku susieti su mobingu.“

Kas gresia darbdaviui, jei tarnyba nustato, kad buvo pažeistas darbuotojo orumas? „Drausminė atsakomybė“, – tvirtino L. Vengalė-Dits. Beje, jos teigimu, jei tai būtų priekabiavimas, gali būti įvairių veiksmų: nuo įpareigojimo nutraukti tokius veiksmus, iki piniginės baudos ar net įpareigojimo netinkamai besielgusį asmenį iš pareigų.

L. Vengalės-Dits teigimu, tolesnis kelias gali būti tiesos paieškos teisiniame kelyje.

Abi laidos DELFI 11 viešnios ragino mobingą patiriančius asmenis netylėti ir pirmiausia kreiptis į savo tiesioginį vadovą arba tiesiog į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.